François Boucher

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Fransua Bušė)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Fransua Bušė
Boucher par Gustav Lundberg 1741.jpg
„Fransua Bušė portretas“ (1741, aut. Gustaf Lundberg, Luvras)
Gimė: 1703 m. rugsėjo 29 d.
Paryžius
Mirė: 1770 m. gegužės 30 d. (66 metai)
Paryžius
Tautybė: prancūzas
Veikla: XVIII a. rokoko dailininkas
Commons-logo.svg Vikiteka: François BoucherVikiteka

Fransua Bušė (pranc. François Boucher, 1703 m. rugsėjo 29 − 1770 m. gegužės 30 d.) – XVIII a. prancūzų tapytojas, grafikas, dekoratorius, vienas iš žymiausių ir populiariausių rokoko dailininkų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fransua Bušė gimė 1703 m. rugsėjo 29 d. Paryžiuje. Mokėsi pas tėvą Nikolia, kuris buvo nėrinių kūrėjas ir Paryžiaus Šv. Luko tapytojų gildijos narys. Motina − Elizabeth Lemesle. Fransua Bušė mokėsi pas istorinį tapytoją François Le Moyne, buvo įtakotas Tjepolo ir Rubenso dailės. Pirmasis svarbus jo užsakymas buvo sukurti 125 graviūras pagal Antuano Vato piešinius. 1723 m. Bušė laimėjo Prancūzijos akademijos mokyklos „Romos prizą„. 1728–1731 m. mokėsi Romoje. 1733 m. balandžio 21 d. vedė Marie-Jeanne Busseau, su kuria susilaukė sūnaus (1736 m. Juste-Ntahan) ir dviejų dukterų (1735 m. Jeanne-Elisabeth-Victoire, 1740 m. Marie-Emilie).[1] 1734-35 m. Bušė iliustravo Moljero kūrinių leidinius, dirbo Bovė gobelenų fabrikui, kurdamas kaimiškų scenų ir kinietiškų motyvų kartonus gobelenams.

Fransua Bušė išgarsėjo lengvo turinio mitologiniais paveikslais ir pastoraliniais peizažais. Jo užsakovu tapo Liudviko XV meilužė madam de Pompadur. 1734 m. Bušė priimtas į Prancūzijos dailės akademiją. Kitais metais gavo užsakymą iš karališkojo Versalio dvaro. Kūrė projektus karališkajai porceliano manufaktūrai ir vadovavo Gobelinų gobelenų fabrikui. 1749 m. tapo madam de Pompadur dailės ir grafikos mokytoju.[2] Dailininkas kūrė dekorą daugeliui karališkųjų ir aristokratų pilių, rezidencijų.[3] 1765 m. Bušė tapo Akademijos direktoriumi, bei užsitarnavo pirmojo Liudviko XV dailininko titulą. Bušė įvardijamas bene būdingiausiu XVIII a. Prancūzijos karaliaus ir aristokratų dvarų skonio rokoko stiliaus menininku.[4] Gyvenimo pabaigoje jo autoritetas smuko dėl pasikartojamumo ir klasicistų iškilimo, bei nevykusių jo paveikslų siužetų perkėlimo į gobelenus. Fransua Bušė mirė 1770 m. gegužės 30 d. savo kambariuose Luvre. Palaidotas San Žermeno l’Oserua (Saint-Germain-l’Auxerrois) bažnyčioje.

Bušė tapybos darbams būdingi švelnūs tonai, lengvabūdiškos scenos, delikačiai modeliuotos formos, dėmesys nuogam moteriškam kūnui. Bušė laikomas vienu puikiausių XVIII a. piešėjų, paliko apie 10 000 piešinių.[5] Dirbo pastele.[6] Bušė nutapė apie 1000 paveikslų.[7] Tarp garsiausių jo darbų minimi paveikslai „Saulėtekis“, „Saulėlydis“, „Diana po maudynės“, „Besiilsinti mergina“ (pavaizduota Liudviko XV meilužė Louise O’Murphy). Jo vienu mokinių buvo Fragonaras.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grafika, piešiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka