Franco Nero

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Franco Nero
Franco Nero.jpg
Tikras vardas Francesco Sparanero
Šalis Flag of Italy.svg Italija
Gimė 1941 m. lapkričio 23 d. (76 metai)
Parma, Italija
Žymesni vaidmenys
Džango
(„Džango“, 1966 m.)
(„Džango 2“, 1987 m.)
Keoma
(„Keoma“, 1976 m.)
Valteris Mančinis
Pakeleivis“, 1977 m.)
generolas Ramonas Esperanza
(„Kietas riešutėlis 2“, 1990 m.)
Apdovanojimai
Auksinio gaublio nominacija (1968 m.)
David di Donatello (1968 m.)

Franko Nero (it. Franco Nero, g. 1941 m. lapkričio 23 d. Parma) – Italijos kino aktorius, išgarsėjęs septintajame-aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose vaidmenimis „spageti“ vesternuose bei kriminaliniuose filmuose.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nero gimė Parmos regione esančiame San Prospere, karabinieriaus šeimoje.[1] Gyvenant Parmoje, jis pradėjo domėtis vaidyba ir vaidinti studentiškose pjesėse.[2] Vėliau persikėlė į Milaną, trumpai studijavo universitete ekonomiką, kol galutinai apsisprendė tapti aktoriumi.

Pirmuoju jo vaidmeniu kine tapo epizodinis pasirodymas juostoje „La ragazza in prestito“ (1964). Po 2 metų režisierius Sergio Corbucci davė jam pirmą pagrindinį vaidmenį. Tai buvo vesternas „Džango“, pelnęs tarptautinį pripažinimą tiek aktoriui, tiek pačiam režisieriui. Po šio filmo sekė visa eilė vesternų ir kriminalinių filmų, kurių dėka aktorius įsitvirtino tarp populiariausių šalies aktorių ir tapo žinomas visoje Europoje. 1977 m. pasirodė kelio filmas „Pakeleivis“, vėliau turėjęs didelės įtakos kitoms šio žanro juostoms.

Daugelis jo vaidmenų, atliktų septintajame-aštuntajame dešimtmečiuose, buvo panašūs: vesternuose Nero paprastai įkūnydavo keršytojus, o kriminaliniuose filmuose – policijos pareigūnus arba prokurorus. Vėliau, nenorėdamas likti šabloniniu aktoriumi, Nero ėmė rinktis platesnio spekto vaidmenis: komedijas, karinius ir fantastinius filmus. Jis taip pat yra vienas iš nedaugelio Vakarų Europos aktorių, kuris kūrė vaidmenis ir sovietinio bloko šalyse: Jugoslavijoje („Neretvos mūšis“ 1969 m. ir „Banovic Strahinja“ 1981 m.) bei Sovietų Sąjungoje, režisieriaus Sergejaus Bondarčiuko juostoje „Meksika ugnyje“ (1982 m. ir jo tęsinyje 1983 m.). Be to, Nero taip pat vaidino ir filmuose anglų kalba: „The Virgin and the Gypsy“ (1970 m.), „Force 10 from Navarone“ (1978 m.), „Enter the Ninja“ (1981 m.) ir „Kietas riešutėlis 2“ (1990 m.).

1987 m. jis suvaidino juostoje „Džango 2“, o 2012 m. režisierius Quentin Tarantino pakvietė jį epizodiniam vaidmeniui savo filme „Ištrūkęs Džango“, įkvėptam originaliojo „Džango“. Viso Nero filmografijoje yra beveik 200 filmų.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967 m. filmuojant juostą „Kamelotas“, kuriame Nero atliko Lanseloto vaidmenį, jis susipažino su britų aktore Vanessa Redgrave. Pastarąja tuo metu buvo palikęs vyras ir tarp jos bei Nero užsimezgė romanas, kurio pasekoje 1969 m. jiems gimė sūnus Carlo (vėliau jis tapo režisieriumi ir scenarijų autoriumi). 1971 m. judviejų santykiai nutrūko ir Redgrave ilgus metus buvo pora su Timothy Dalton. Po ilgų išsiskyrimo metų Nero, kuris niekada nevedė, ir Redgrave 2006 m. susituokė.[3] 1994 m. jis lydėjo Redgrave dukrą Natasha Richardson prie altoriaus šiai tuokiantis su Liam Neeson (šios tėvas tuo metu jau buvo miręs).

1999 m. Nero ir Redgrave vaidino sutuoktinius filme „Uninvited“, kurį režisavo jų sūnus Carlo.[2]

Dalinė filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apdovanojimai ir nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Metai Apdovanojimas Apdovanojimų kategorija Filmas Rezultatas
1968 Auksinis gaublys perspektyviausias aktorius Camelot Nominacija
David di Donatello geriausias aktorius Il giorno della civetta Laimėjo
1971 Golden Goblets geriausias aktorius Confessione di un commissario di polizia al procuratore della repubblica Laimėjo
Laurel apdovanojimas ateities žvaigždė The Virgin and the Gypsy Nominacija
1989 Taorminos tarptautinis kino festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
1995 Art Film festivalis aktorių misijos apdovanojimas Laimėjo
1999 Los Andželo itališkų filmų apdovanojimas karjeros apdovanojimas Laimėjo
2003 Milano tarptautinis kino filmų festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
2006 Globo d'oro specialus žiuri prizas Forever Blues Laimėjo
geriausias aktorius Forever Blues Nominacija
2007 Transilvanijos tarptautinis kino festivalis karjeros apdovanojimas Laimėjo
2008 Sevilijos Europos filmų festivalis Sevilijos miesto apdovanojimas Laimėjo
2012 Capri Capri legendos apdovanojimas Laimėjo

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka