Fokoliarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Fokoliaraikrikščionių judėjimas, kilęs 1943 m. Triente, Šiaurės Italijoje.

Atsiradimas[taisyti | redaguoti kodą]

Antrojo pasaulinio karo metu dvidešimtmetė Chiaros Lubich (g. 1920), įkvepta Evangelijos žodžių: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ ir „Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (Jn 15,12-13), ėmė skleisti idėją: „Viską nugali meilė. Viską. Bet kokį skausmą, bet kokį praradimą“. Su draugėmis sudarė paktą, kuriuo viena kitai pareiškė: „Esu pasiruošusi už tave atiduoti gyvybę“. Tai tapo gimstančio judėjimo didžiąja chartija.

Triento žmonės netrukus atkreipė dėmesį į grupę, sudarytą iš jaunų ir senų, darbininkų ir deputatų, vyrų ir moterų. Visus juos jungė evangelinės meilės liepsna, itališkai – fuoco. Tad praminė juos fokoliarais (itališkai focolare 'židinys').

Oficialus vėliau Bažnyčios patvirtintas judėjimo pavadinimas yra Opera di Maria 'Marijos Veikimas'.

Judėjimo specifinis bruožas - vienybės siekis, kuris ir nulemia jo dvasią, tikslus bei struktūrą.

Paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Fokoliarų judėjimas šiuo metu gyvuoja 182 tautose 5 kontinentuose. Judėjimas apima maždaug 5000 fokoliarų, tarp pasišventusiųjų, gyvenančių santuokoje ir kunigų, 140 000 tikrųjų narių bei daugiau nei 5 milijonai jaunų ir senų, dvasininkų ir pasauliečių, katalikų ir kitų konfesijų krikščionių.

Fokoliarų judėjimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

7-ajame dešimtmetyje vis dažniau vokiečių šeimos ir fokoliarai trumpam vykdavo į Lietuvą, ir atvirkščiai. Nuo 1985 m. fokoliarai iš VDR bei Čekoslovakijos pradėjo lankytis reguliariai, susitikinėti su besidominčiais žmonėmis. Dėl komunistinio režimo fokoliaro susitikimai dažnai būdavo pridengiami folkloro uždanga.

1990 m. buvo surengtas atviras susitikimas suaugusiesiems, jaunimui ir vaikams, kuriame dalyvavo apie 85 žmones.

1991 ir 1992 m. Vilniuje atsirado moterų ir vyrų fokoliarų.