Fiat 500

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Fiat 500
1970 Fiat 500 L -- 2011 DC 1.jpg
Gamintojas Fiat
Metai 19571975
Gamykla Turinas,
Dezijus,
Termini Imereze
Prieš jį Fiat 500 "Topolino"
Po jo Fiat 126
Klasė Miesto automobilis
Kėbulo tipas 2 durų sedanas
3 durų universalas
3 durų panel venas
Variklis (-iai) 479 cc I2
499 cc I2
594 cc I2
Transmisija (-os) 4 pavarų mechaninė
Dizaineris Dante Giacosa

Fiat 500 – miesto automobilis, nuo 1957 iki 1975 m. gamintas Italijos kompanijos „Fiat“. Iš viso buvo pagaminti 3 893 294 šio modelio vienetai.[1]

Pradėtas gaminti 1957 m. liepą kaip Nuova 500 (naujasis 500), jis tapo pigiu ir praktišku miesto automobiliu. Jo ilgis siekė tik 2,97 m, buvo varomas 479 cm3 dviejų cilindrų oru aušinamu varikliu. Fiat 500 laikomas vienu pirmųjų miesto automobilių pasaulyje.

2007 m., minint 50 metų Fiat 500 jubiliejų, kompanija išleido visiškai atnaujintą Fiat 500, stilistiškai panašų į senąjį, tačiau didesnį ir sunkesnį, varomą priekyje esančiu varikliu ir varomą priekiniais ratais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuova (1957–1960)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Fiat Nuova 500 turėjo 2 cilindrų 479 cm3 variklį, išvystantį vos 13 AG. Šis modelis yra vienas iš trijų Fiat 500, turinčių atvirkščiai pritaisytas duris. Šis modelis buvo išleistas ir sportine versija, turinčia galingesnį 499,5 cm3 variklį.

D (1960–1965)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. buvo išleista nauja modelio versija D. Jis turėjo du svarbiausius skirtumus nuo ankstesnio modelio – galingesnį variklį (499 cm3, 17 AG) bei naują stogą, kuris galėjo būti nuleidžiamas.

K arba Giardiniera (1960–1975)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

K modelis tapo ilgiausiai gamintu Fiat 500 – jis turėjo universalo kėbulą. Jo stogas taip pat atsidarydavo iki pat automobilio galo. 1966 m. šio modelio gamyba buvo perkelta į Dezijų, o modelis buvo žymėtas Fiat filialo Autobianchi vardu.

F arba Berlina (1965–1973)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1965 iki 1969 m. F versija buvo žymima taip pat kaip D, tik turėjo vieną skirtumą – naujesnės versijos durys buvo tvirtinamos priekyje. Iki 1972 m. F versija buvo gaminama kartu su Lusso versija, kuri buvo pigesnė standartinės versijos alternatyva.

L arba Lusso (1968–1972)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lusso versija tapo žymiu Fiat 500 modelio vidaus dizaino atnaujinimu – jis tapo šiuolaikiškesnis ir patogesnis.

R arba Rinnovata (1972–1975)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutinė Fiat 500 modelio versija buvo R – ji turėjo galingesnį 594 cm3 variklį, kurį sukūrė Abarth kompanija. Variklis išvystydavo 23 AG. Šis modelis buvo gaminamas iki 1975 m., nepaisant to, kad jo įpėdinis Fiat 126 jau buvo gaminamas 2 metus.

Naujasis Fiat 126 niekad nepasiekė 500 versijos populiarumo Italijoje, tačiau labai išpopuliarėjo Rytų bloko šalyse, kuriose 126 modelis buvo giriamas už mechaninį patvarumą ir kuro taupymą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]