Fiat 500

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Fiat 500
1970 Fiat 500 L -- 2011 DC 1.jpg
Gamintojas Fiat
Metai 19571975
Gamykla Turinas,
Dezijus,
Termini Imereze
Prieš jį Fiat 500 "Topolino"
Po jo Fiat 126
Klasė Miesto automobilis
Kėbulo tipas 2 durų sedanas
3 durų universalas
3 durų panel venas
Variklis (-iai) 479 cc I2
499 cc I2
594 cc I2
Transmisija (-os) 4 pavarų mechaninė
Dizaineris Dante Giacosa

Fiat 500 – miesto automobilis, nuo 1957 iki 1975 m. gamintas Italijos kompanijos „Fiat“. Iš viso buvo pagaminti 3 893 294 šio modelio vienetai.[1]

Pradėtas gaminti 1957 m. liepą kaip Nuova 500 (naujasis 500), jis tapo pigiu ir praktišku miesto automobiliu. Jo ilgis siekė tik 2,97 m, buvo varomas 479 cm³ dviejų cilindrų oru aušinamu varikliu. Fiat 500 laikomas vienu pirmųjų miesto automobilių pasaulyje.

2007 m., minint 50 metų Fiat 500 jubiliejų, kompanija išleido visiškai atnaujintą Fiat 500, stilistiškai panašų į senąjį, tačiau didesnį ir sunkesnį, varomą priekyje esančiu varikliu ir varomą priekiniais ratais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuova (1957–1960)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis Fiat Nuova 500 turėjo 2 cilindrų 479 cm³ variklį, išvystantį vos 13 AG. Šis modelis yra vienas iš trijų Fiat 500, turinčių atvirkščiai pritaisytas duris. Šis modelis buvo išleistas ir sportine versija, turinčia galingesnį 499,5 cm³ variklį.

D (1960–1965)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1960 m. buvo išleista nauja modelio versija D. Jis turėjo du svarbiausius skirtumus nuo ankstesnio modelio – galingesnį variklį (499 cm³, 17 AG) bei naują stogą, kuris galėjo būti nuleidžiamas.

K arba Giardiniera (1960–1975)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

K modelis tapo ilgiausiai gamintu Fiat 500 – jis turėjo universalo kėbulą. Jo stogas taip pat atsidarydavo iki pat automobilio galo. 1966 m. šio modelio gamyba buvo perkelta į Dezijų, o modelis buvo žymėtas Fiat filialo Autobianchi vardu.

F arba Berlina (1965–1973)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1965 iki 1969 m. F versija buvo žymima taip pat kaip D, tik turėjo vieną skirtumą – naujesnės versijos durys buvo tvirtinamos priekyje. Iki 1972 m. F versija buvo gaminama kartu su Lusso versija, kuri buvo pigesnė standartinės versijos alternatyva.

L arba Lusso (1968–1972)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lusso versija tapo žymiu Fiat 500 modelio vidaus dizaino atnaujinimu – jis tapo šiuolaikiškesnis ir patogesnis.

R arba Rinnovata (1972–1975)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskutinė Fiat 500 modelio versija buvo R – ji turėjo galingesnį 594 cm³ variklį, kurį sukūrė Abarth kompanija. Variklis išvystydavo 23 AG. Šis modelis buvo gaminamas iki 1975 m., nepaisant to, kad jo įpėdinis Fiat 126 jau buvo gaminamas 2 metus.

Naujasis Fiat 126 niekad nepasiekė 500 versijos populiarumo Italijoje, tačiau labai išpopuliarėjo Rytų bloko šalyse, kuriose 126 modelis buvo giriamas už mechaninį patvarumą ir kuro taupymą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]