Miesto automobilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2011 m. Europos rinkos lyderis tarp miesto automobilių Fiat Panda

Miesto automobilis – mažas automobilis[1], visų pirma skirtas naudoti miestų teritorijose.[2]

Euro NCAP organizacija miesto automobilius vadina superminiais.[3]

Pirmieji maži automobiliai (Austin 7, Fiat 500 ir kt.) buvo sukurti XX a. viduryje, tačiau jie nebuvo vadinami miesto automobiliais. Po II pasaulinio karo gamintojai pristatė mikroautomobilius – miesto automobilių pradininkus. Tai buvo Bond Minicar, AC Petite, Isetta ir panašūs modeliai. Dažniausiai tai būdavo dviviečiai trimis ratais varomi automobiliai.

Bėgant laikui Europos rinkos pajamos didėjo, tad buvo sukurti didesni miestams skirti automobiliai. Vienas pirmųjų tapo 1957 m. Fiat 500. Kiek vėliau British Motor Corporation sukūrė Mini. Netrukus miesto automobiliai didėjo, juos gamino beveik visi automobilių gamintojai. Vieninteliai Fiat modeliai 500 ir 126 dar sugebėjo siūlyti iki 3 m ilgio keturviečius automobilius. Vėliau tokie modeliai kaip Peugeot 104, Citroën LNA ir Fiat Panda nustatė miesto automobilių ribas ties 3,3 m ilgiu.

Miesto automobilių bumas prasidėjo nuo 1980 m. Tuo metu išpopuliarėjo didesni miesto automobiliai. Tokie pavyzdžiai galėtų būti Hyundai Atos ir Chevrolet Spark.

Nuo 2000 m. tokie automobiliai vėl pradėjo mažėti – Tata Nano ir Toyota iQ modelių ilgis siekia 3 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]