Fianas
Fianas (air. fiann, dgs. fianna) – maža, pusiau nepriklausoma karių grupė, gyvenusi miške ar pan. vietoje, atsiskyrusi nuo visuomenės, senojoje Airijoje. Fiano nariai versdavosi medžiokle ir/ar plėšikavimu, juos būdavo galima nusamdyti kaip samdomus karius. Karo metu fianus galėjo sukviesti karaliai.
Fianai minimi airių mitologijoje, daugiausia Fiono ciklo (angl. Fenian cycle, air. Fiannaíocht; sen.air. Fiannaidheacht) istorijose, kur jiems vadovauja Fionas mak Kumhailas (Fionn mac Cumhaill).
Paskutinių dešimtmečių istorijoje pavadinimą Fianna Éireann naudojo daug airių respublikonų organizacijų. Pavadinimą Fianna Fáil ('Airijos fianai', kartais dar verčiamas kaip 'likimo kariai') naudojo kaip pravardinį Airių savanorių (1913 m. įkurta karinė Airijos nacionalistų organziacija) pavadinimą; kaip simbolinį pavadinimą (santrumpa FF) Airijos ginkluotųjų pajėgų emblemoje; kaip didžiausios Airijos politinės partijos Fianna Fáil pavadinimą.[1]
Istorinė institucija fianas žinoma iš paminėjimų Airijos ankstyvųjų viduramžių teisės traktatų. Fianus sudarydavo jauni bežemiai vyriškiai, dažnai jauni aristokratai, kurie dar nepaveldėjo žemės.[2] Fiano narys vadindavosi fénnid; fiano vadas – rígfénnid (pažodžiui 'karalius' + fénnid).[3]
Džefris Kytingas (Geoffrey Keating) XVII a. parašytoje „Airijos istorijoje“ rašė, kad žiemą fianus apgyvendindavo ir maitindavo kilmingieji. Tuo metu fianai palaikydavo tvarką tokių šeimininkų valdose. O vasarą nuo Belteino iki Sauino (Samhain) fianai turėjo gyventi medžiokle – susimedžioti maisto ir kailių pardavimui.[4] Kytingo „Istorija“ yra daugiau sukompiliuoti tradicijų aprašai, o ne patikimas istorijos aprašymas. Mokslininkai nurodo faktus ankstyvojoje airių poezijoje bei draudžiamą elnių ir šernų medžioklę nuo Sauino iki Belteino Škotijoje kaip šios Kytingo informacijos patvirtinimą.[5]
Kai kurie fianų aprašymai legendose atitinka šiuos istorinius faktus. Pvz., Alsterio cikle (Ulster Cycle) aprašyta, kad druido Ketbado (Cathbad) vedamas fianas iš dvidešimt septynių karių kaunasi su kitu fianu ir nukauna dvylika Alsterio princesės Nesos įtėvių. Tada Nesa su savo fianu irgi iš dvidešimt septynių karių persekioja Ketbadą.[6]
Tuo tarpu Fiono ciklo istorijos, kurių veiksmas vyksta Kormako mak Airto (Cormac mac Airt) laikais, aprašo fianus kaip nuolatinę Airijos aukštojo karaliaus armiją, nors joje yra besivaržančios frakcijos:
- Lensterio Baíscne klanas (Clann Baíscne), kuriam vadovavo Fionas mak Kumhailas (Fionn mac Cumhaill)
- Konachto Mornos klanas (Clann Morna), kuriam vadovavo Golas mak Morna (Goll mac Morna).
Fianai gyvena atskirai nuo kitų žmonių, maitinasi iš medžioklės.
Norintis tapti fiano nariu turėdavo atlaikyti išbandymus. Vienas testas buvo toks: bandomasis stovėdavo duobėje iki juosmens su skydu, o devyni kariai svaidė į jį ietis. Gauda žaizda rodė, kad bandymas neįveiktas. Kito bandymo metu bandomojo plaukus susegdavo kaspinais, ir po to jį persekiodavo miške. Bandomasis pralaimėdavo, jei jį pagaudavo, jei po jo kojomis sutraškėdavo šakos, jei išsipešdavo plaukų kaspinai.
Fianų nariai turėjo tris devizus:
- Glaine ár gcroí (Mūsų širdžių tyrumas)
- Neart ár ngéag (Mūsų galūnių stiprumas)
- Beart de réir ár mbriathar (Veiksmai atitinka mūsų žodžius)
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pakenham F., O’Neill T.P. (1970) Éamon de Valera. 21 skyrius.
- ↑ Dáibhí Ó Cróinín, Early Medieval Ireland, Longman, 1995, p. 88
- ↑ Dictionary of the Irish Language, Compact Edition, Royal Irish Academy, 1990, pp. 299, 507
- ↑ Geoffrey Keating, Foras Feasa ar Éirinn 2.45
- ↑ Nerys Patterson, Cattle Lords and Clansmen: the Social Structure of Early Ireland, University of Notre Dame Press, 1994, p. 122–123
- ↑ Kuno Meyer, „Anecdota from the Stowe MS. No. 992“, Revue Celtique 6, 1884, pp. 173–186