Fetras

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fetras (pranc. feutre) – geros kokybės plono tankaus veltinio klasė. Fetras daugiausia naudojamas skrybėlėms ir kitokiems galvos apdangalams gaminti. Pats fetras dažniausiai veliamas iš ožkų, triušių vilnos, plonos avių vilnos.

XVII a. viduryje – XX a. viduryje kokybišką fetrą vyriškoms skrybėlėms dažnai gamino naudodami technologinį procesą, angliškai vadinamą carroting (nuo angl. carrot 'morka'). Bebrų, triušių ar kiškių kailius apdorodavo praskiestu gyvsidabrio nitrato tirpalu. Kai kailių papilvės plaukai nusidažydavo morkos spalva, kailius džiovindavo specialiose krosnyse. Po to kailius specialioje kirpimo mašinoje tempdavo per specialų strypą ir nupjaudavo kailio plaukus. Nupjautus plaukus nupūsdavo į specialų kūgio formos sietą, apdorodavo karštu vandeniu kad sutankėtų, susidariusį kūgio pavidalo plaukų sluoksnį išimdavo ir praleisdavo pro šlapius velenėlius, kurie velia slenkantį vilnos sluoksnį. Po to susidariusį fetrą dažydavo ir naudodavo skrybėlėms daryti.

Nuodingas gyvsidabrio nitrato tirpalas ir jo garai neretai sukeldavo profesinius skrybėlių gamintojų apsinuodijimus gyvsidabriu. 1941 m. gruodžio mėnesį JAV Viešosios Sveikatos tarnyba (Public Health Service) uždraudė naudoti gyvsidabrį skrybėlių gamyboje. Kai kas aiškina, kad anglų kalboje esantis pasakymas Mad as a hatter ('pakvaišęs kaip skrybėlininkas') atsirado dėl to, kad chroniškas apsinuodijimas gyvsidabrio junginiais specifiniu būdu pažeidžia nervų sistemos veiklą.