Pereiti prie turinio

Feliksas Kudirka (1870)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Feliksas Kudirka (1870 m. liepos 27 d. Nemirų kaime, Griškabūdžio parapijoje – 1932 m. kovo 24 d. Čikagoje, JAV) – Romos katalikų kunigas, marijonų provincijos JAV įkūrėjas, katalikiškų organizacijų steigėjas.

Atminimo lenta prie Nemirų bažnyčios, 2023 m.

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigė Seinų kunigų seminariją ir 1894 m. buvo įšventintas kunigu. Tarnavo Lietuvoje net aštoniolikoje parapijų. 1911 m. išvyko į Šveicariją, kur įstojo į marijonų vienuolių ordiną. Po dvejų metų persikėlė į JAV ir 19131918 m. buvo Čikagos lietuvių Šv. Mykolo parapijos klebonu. Jo pastangų dėka Šv. Mykolo bažnyčios rūsyje įsteigta spaustuvė, kuri spausdino religinį žurnalą „Tikyba ir dora“. Marijonų vienuoliams buvo nupirktas namas, kas įgalino juos 1913 m. rugpjūčio 18 d. pradėti savo veiklą Amerikoje: atidaryti tris vienuolynus ir įkurti atskirą vienuolių ordino provinciją. Kai lenkų katalikų skaitlingų parapijų tikintieji pasikvietė lenkų marijonus, jie pateko lietuvių marijonų jurisdikcijon. Kartu su kun. Jurgiu Kolesinskiu laikomas šio vienuolių ordino veiklos JAV pradininkais.

Feliksas Kudirka dalyvavo steigiant įvairias katalikiškas organizacijas Amerikoje, bendradarbiavo „Tikyboje ir doroje“, „Drauge“ ir kt. lietuviškuose leidiniuose. Palaidotas Čikagos lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.

Bibliografija apie Feliksą Kudirką

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Pranas Garšva, MIC. Negęstanti šviesa. (Marijonų veikla Amerikoje. Leidėjas – prelatas Mykolas G. Kemėžis), Draugo spaustuvė, Chicago, 1964