Fasci Italiani di Combattimento

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Fasci Italiani di Combattimento programa laikraštyje „Il Popolo d'Italia

Fasci Italiani di Combattimento, Italijos kovos sąjunga – vienas iš Italijos fašų (it. fasci 'sąjunga'), 1919 m. kovo 23 d. įkurta Benito Musolinio. 1921 m. lapkričio 9 d. šis fašas transformavosi į Nacionalinę fašistų partiją (it. Partito Nazionale Fascista).

Musolinis sujungė kelių skirtingų politinių partijų ideologijas. Jis politinę veiklą pradėjo kaip socialistas, vėliau tapo socialistų žurnalo „Avanti“ redaktoriumi. Iš Italijos socialistų partijos buvo išmestas po to, kai Pirmojo pasaulinio karo metu palaikė įsitraukimą į karą. Po karo jis organizavo grupę, pavadintą „Fascio di Combattimento“ ('Kovos sąjunga'), kuri pradžioje buvo nepopuliari.

1919 m. Versalio sutarties dėka Italija iš Austrijos gavo Pietų Tirolį, Trentą, Istriją ir Triestą. Tačiau Italija dar norėjo Adrijos pakrantėje Fiumės ir Dalmatijos regiono, todėl jautėsi nuskriausti. 1919 m. kovą Musolinis organizavo „Fasci di Combattimenti“ ('Kovos sąjungą'), kuri ėmė palaikyti nuviltus, bedarbius karo veteranus. Ardičiai piktai reagavo į Italijoje kilusias problemas, o Musolinis jiems simpatizavo, skelbė, kad jis kare patyrė tą patį, ką ir jie. Daug ardičių prisijungė prie Musolinio Fasci ir galop tapo juodmarškiniais.

Fašo leidinys buvo laikraštis „Il Popolo d'Italia“.

Organizacija surengė tris suvažiavimus (it. Congresso Nazionale):

  • I suvažiavimas – Florencija, 1919 m. spalio 9-10 d.
  • II suvažiavimas – Milanas, 1920 m. gegužės 24-25 d.
  • III suvažiavimas – Roma, 1921 m. lapkričio 7-10 d.