Eveline Widmer-Schlumpf

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Evelin Vidmer-Šlumpf
vok. Eveline Widmer-Schlumpf
Eveline Widmer-Schlumpf 2011.jpg
Gimė 1956 m. kovo 16 d. (66 metai)
Felsbergas, Šveicarija Šveicarija
Sutuoktinis (-ė) Christoph Widmer[1]
Vaikai 3
Šveicarijos Federalinės Tarybos narė
Ėjo pareigas 2008 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d.
Ankstesnis Kristofas Blocheris
Vėlesnis Gi Parmelenas
Šveicarijos konfederacijos prezidentė
Ėjo pareigas 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d.
Ankstesnis Mišlin Kalmi-Re
Vėlesnis Ulis Maureris
Partija Šveicarijos konservatorių demokratų partija
Alma mater Ciuricho universitetas
Commons-logo.svg Vikiteka Eveline Widmer-Schlumpf

Evelin Vidmer-Šlumpf (vok. Eveline Widmer-Schlumpf, g. 1956 m. kovo 16 d.) – šveicarų teisininkė, politikė ir buvusi Šveicarijos Federalinės Tarybos narė (2008–2015 m.). Iki 2008 m. ji priklausė Šveicarijos liaudies partijai, o nuo 2008 m. ji yra Konservatorių demokratų partijos narė. 2008–2010 m. E. Vidmer-Šlumpf buvo federalinio teisingumo ir policijos departamento vadovė, o 2010–2015 m. – federalinio finansų departamento vadovė.[2] 2012 m. ji ėjo Šveicarijos konfederacijos prezidentės pareigas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šeima, išsilavinimas ir ankstyvoji karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Vidmer-Šlumpf yra ištekėjusi ir turi tris vaikus. Ji yra buvusio Federalinės Tarybos nario Leono Šlumpfo dukra.[3] Ji yra antroji Federalinės Tarybos narė, kurios tėvas ėjo tas pačias pareigas (pirmasis buvo Eženas Rufi), taip pat šeštoji moteris, išrinkta į Šveicarijos Federalinę Tarybą. Evelin Vidmer-Šlumpf, kartu su dabartinėmis arba buvusiomis Federalinės Tarybos narėmis Doris Loithard, Simoneta Somaruga ir Mišlin Kalmi-Re, yra projekto SAFFA 2020 globėja.[4]

1981 m. E. Vidmer-Šlumpf įgijo teisės magistrą Ciuricho universitete, o 1990 m. – teisės daktaro laipsnį. Ji dirbo teisininke nuo 1987 iki 1998 m. 1985 m. ji buvo išrinkta į Trino apygardos teismą, kuriam pirmininkavo 1991–1997 m. Būdama Šveicarijos liaudies partijos narė, 1994–1998 m. buvo Didžiosios Graubiundeno Tarybos narė. Tais pačiais metais ji buvo pirmoji moteris išrinkta į kantono vyriausybę, o 2001 m. ir 2005 m. ėjo kantono vyriausybės prezidentės pareigas.

Rinkimai į Šveicarijos Federalinę Tarybą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

E. Vidmer-Šlumpf kartu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu 2009 m.

2007 m. Šveicarijos Federalinės Tarybos rinkimuose krikščionių demokratų, socialdemokratų ir žaliųjų frakcijos E. Vidmer-Šlumpf pavadino tinkamiausia kandidate pakeisti Federalinės Tarybos narį Kristofą Blocherį. Pirmajame rinkimų ture ji surinko 116 balsų, o antrajame ture, surinkusi 125 balsus, ji buvo išrinkta 110-ąja Federalinės Tarybos nare. Ji taip pat perėmė K. Blocherio departamento vadovo pareigas ir tapo federalinio teisingumo ir policijos departamento vadove.

Konservatorių demokratų partijos įkūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. Šveicarijos Federalinė Taryba

Po rinkimų E. Vidmer-Šlumpf smarkiai priešinosi Šveicarijos liaudies partijos nacionalinė vadovybė, kuri pasmerkė ją kaip savo partijos išdavikę, nes ji priėmė rinkimų rezultatus, kuriuos laimėjo be partijos paramos. Iškart po rinkimų ji, kaip ir jos kolega Samuelis Šmidas, buvo pašalinta iš liaudies partijos frakcijos posėdžių.[5] Kitas precedento neturėjęs įvykis Šveicarijos politikoje buvo, kai 2008 m. balandžio 2 d. liaudies partijos vadovybė paragino E. Vidmer-Šlumpf nedelsiant atsistatydinti iš Federalinės Tarybos ir palikti partiją. Kai E. Vidmer-Šlumpf atsisakė tai padaryti, liaudies partija pareikalavo, kad partijos Graubiundeno skyrius, kuriam priklausė E. Vidmer-Šlumpf, ją nušalintų. Kadangi Šveicarijos partijos teisiškai yra kantonų partijų federacijos, liaudies partija negalėjo jos tiesiogiai nušalinti. Graubiundeno skyrius užstojo E. Vidmer-Šlumpf ir, reaguodamas į susiklosčiusią situaciją, įkūrė Šveicarijos konservatorių demokratų partiją. Prie naujos partijos prisijungė ir liaudies partijos Berno skyrius, kurio narys buvo S. Šmidas.

Po departamento vadovų pozicijų pertvarkymo, kuris įvyko po dviejų Federalinės Tarybos narių rinkimų 2010 m., E. Vidmer-Šlumpf pakeitė kadenciją baigusį Hansą-Rudolfą Mercą federalinio finansų departamento vadovo pareigose.[6] 2011 m., vadovaujant prezidentei Mišlin Kalmi-Re, E. Vidmer-Šlumpf pradėjo eiti Šveicarijos viceprezidentės pareigas. 2011 m. gruodžio 14 d. ji buvo išrinkta Konfederacijos prezidente 2012 metams – ketvirtąja moterimi, ėjusia šias pareigas po Rut Dreifus (1999 m.), M. Kalmi-Re (2007 ir 2011 m.) bei Doris Loithard (2010 m.), taip pat trečiąja moterimi prezidente iš eilės. Dėl pastaraisiais metais buvusios didelės narių kaitos Federalinėje Taryboje, ji buvo ilgiausiai Federalinės Tarybos pirmininke netapusi Tarybos narė. Šveicarijos liaudies partijai 2015 m. visuotiniuose rinkimuose surinkus rekordinį balsų skaičių – daugiau nei 29 proc., E. Vidmer-Šlumpf paskelbė, kad 2015 m. nekandidatuos į Federalinę Tarybą.[7][8] Ją pakeitė Gi Parmelenas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Gescheiterte BDP Aufloesung in Chut - Vortand wechselt zur FDP“. swissinfo. 
  2. EFD, Eidgenössisches Finanzdepartement. „Eveline Widmer-Schlumpf“. www.efd.admin.ch. 
  3. „Le Conseil fédéral dans le sang: de Leon à Eveline Widmer-Schlumpf“. Le Temps. 2015-10-28. Nuoroda tikrinta 2022-10-14. 
  4. „Patronat“ (vokiečių). 2020.ch. Suarchyvuotas originalas 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2022-10-14. 
  5. „Far-right leaves Swiss government“. BBC News. 2007-12-13. 
  6. „Leuthard au DETEC, Widmer-Schlumpf aux finances“. TSR Télévision Suisse Romande. SRG SSR. 2010-09-27. Suarchyvuotas originalas 2010-09-30. Nuoroda tikrinta 2022-10-15. 
  7. Jaberg, Samuel; Stephens, Thomas (2015-10-28). „Finance Minister Eveline Widmer-Schlumpf to Stand Down“. Swissinfo. Nuoroda tikrinta 2022-10-15. 
  8. Geiser, Urs (2015-10-19). „Parliament Shifts to the Right“. Swissinfo. Nuoroda tikrinta 2022-10-15. 
Politinis postas
Prieš tai:
Kristofas Blocheris
Šveicarijos Federalinės Tarybos narė
2008–2015
Po to:
Gi Parmelenas
Šveicarijos federalinio teisingumo ir policijos departamento vadovė
2008–2010
Po to:
Simoneta Somaruga
Prieš tai:
Hansas-Rudolfas Mercas
Šveicarijos federalinio finansų departamento vadovė
2010–2015
Po to:
Ulis Maureris
Prieš tai:
Mišlin Kalmi-Re
Šveicarijos konfederacijos viceprezidentė
2011
Šveicarijos konfederacijos prezidentė
2012