Europa Universalis III

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Europa Universalis III
Kūrėjas Paradox
Leidėjas Strategy First
Dizaineris {{{dizaineris}}}
Kompozitorius {{{kompozitorius}}}
Išleidimo data 2007 m. sausio 23 d.
Žanras (-ai) 4X
Režimas Vieno ar daugelio žaidėjų
Reitingai E (visiems)
OFLC: G8+
Platforma Windows
Versija {{{versija}}}
Variklis {{{variklis}}}
Reikalavimai 512 MB RAM; 1.9 GHz proc.; vaizdo plokštė 128 MB; DirectX 9.0c

1 GB laisvos atminties kietajame diske

Platinimas {{{media}}}
Licencija Komercinė
Pirmtakas Europa Universalis II
Kitos dalys Europa Universalis, Europa Universalis II, Europa Universalis IV
Oficiali žaidimo kūrėjos svetainė

Europa Universalis III (EU III) – 4X strateginis kompiuterinis žaidimas, „Europa Universalis II“ tęsinys, kurį sukūrė švedų įmonė „Paradox“. Išleistas 2007 m. sausio 23 d. Turi naują žaidimo variklį. Pradinis žaidimas tęsiasi 300 metų istorijos laikotarpyje: prasideda 1453 m. gegužės 30 d., kai Osmanų imperija užėmė Bizantijos sostinę Konstantinopolį, ir pasibaigia Prancūzijos revoliucija 1789 m. liepos 14 d.[1][2]

Žaidėjas gali rinktis valdyti vieną iš 250 pasaulio šalių iš 300 metų laikotarpio. Žaidžiant už tą pačią valstybę iš naujo, panašiai prasidedantis siužetas paprastai galiausiai susiklosto skirtingai, tiek dėl žaidėjo sprendimų, tiek dėl skirtingų DI sprendimų. Tačiau žaidimo kūrėjai stengėsi išlaikyti istorinį tikslumą maždaug 10–20 metų į priekį nuo žaidimo pradžios.

„Europa Universalis III“ galima pakeisti istoriją, išsaugotas žaidimas-žemėlapis (Lietuva pažymėta bordine spalva)

Praplėtimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Napoleon’s Ambition[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo praplėtimas, su kuriuo prailgintas žaidimo laikotarpis iki 1820 metų, patobulinta valdymo sąsaja, daugiau įvairesnių nustatymų leidžiančių žaisti įvairiais režimais. Patobulintas pirklių priskyrimas.[3]

In Nomine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimo papildymas praplečia žaidimo laikotarpį 50 prieš pradinę žaidimo versiją, pridėdamas Bizantijos gyvavimo laikotarpį. Naujovės:[4][5]

  • Ilgesnis žaidimo laikotarpis: 1399–1820 m.
  • Praplėtime perdaryti pagrindiniai DI strateginiai tikslai.
  • Naujos valstybės ir regionai, kurie atsirado suskaidžius didesnius regionus.
  • Iš naujo perkurti sukilimai, su jų tikslais ir ypatybėmis. Du pagrindiniai sukilimo tipai: nacionaliniai (separatistinės kovos už naujos valstybės nepriklausomybę) ir religiniai (siekiama regione pakeisti religiją).
  • Kryžiaus žygio skelbimas, ekskomunikacija – praplėsto popiežių turinčios valstybės galios.
  • Galima atlikti valstybinius ir regioninius sprendimus, kurie, pvz., sumažina sukilimo tikimybę, tačiau taip pat sumažina surenkamus mokesčius.
  • Pakeistas religinio konvertavimo modelis, vietoje vienos brangios misijos, kuri gali būti sėkminga arba ne, įkuriama nuolatinė misija, kurios rezultatas – konvertavimas į norimą religiją arba sukilimas.

Heir To the Throne[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Heir To the Throne“ – trečiasis žaidimo praplėtimas. Jo naujovės:[6]

  • Perdaryta Casus Belli sistema, kur kiekvienas karas turi savo specifinį tikslą.
  • Monarchai priklauso dinastijoms, ir turi visą valstybę apimančią įtaką diplomatijai.
  • Daugiau galimybių turinčios Šventosios Romos imperijos ir Popiežiaus institucijos.
  • Specifinė diplomatija tarp prekybinių respublikų.
  • Galima tam tikrą provinciją pažymėti kaip Nacionalinės svarbos (National Focus), tokiu būdu padidinti jos ekonominius ir karinius pajėgumus.
  • Buvę Terra Incognita regionai dabar yra matomi, tačiau neįžengiami ir nepanaudojami.
  • Atsirado kultūros tradicijos reitingas, kuris gali būti panaudotas gauti norimo tipo patarėjus.
  • Aneksuoti galima didesnį regionų skaičių, tačiau tai stipriau įtakoja Infamy, neigiamos reputacijos taškus.

Divine Wind[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Divine Wind “– ketvirtasis žaidimo praplėtimas, kuriame daugiausiai dėmesio skiriama Rytų šalims Japonijai ir Kinijai.[7]

  • Japonijos teritorija padalinta į keturias šalis, kurios kovoja dėl šiogūno titulo.
  • Kinijoje egzistuoja trys valdžios klanai, kurie turi didelę įtaką valstybės vystymuisi.
  • Klajoklių ordos (Aukso Orda, Timuridai ir t. t.) negali vykdyti diplomatijos su sėsliomis valstybėmis ir nuolat su šiomis kariauja, kol priverčia jas mokėti duoklę, paverčia savo vasalais arba yra nugalimos.
  • Klajoklių provincijas sėslios valstybės gali užimti tik kolonizuodamos, o ne taikos sutartimis.
  • Praplėsta pastatų provincijose sistema.
  • Truputį pakeista žemėlapio išvaizda.
  • Įvesta pasiekimų (Achievements) sistema.

Modifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žaidimas paprasčiau modifikuojamas, lyginant su ankstesnėmis „Europa Universalis“ serijos dalimis. Galima lengvai keisti įvairius parametrus: provincijų duomenis, žemėlapį, kurti naujas valstybes, religijas, įvykius, technologijas ir jų grupes.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]