Eugenija Jurkūnienė
Eugenija Macytė-Mikšienė-Jurkūnienė (1907 m. gegužės 9 d. Sankt Peterburgas – 2005 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius) – Lietuvos tapytoja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyras grafikas Vytautas Jurkūnas, sūnus karikatūristas Vytautas Jurkūnas. 1936 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1941 m. ištremta į Altajaus kraštą, 1945 m. grįžo į Lietuvą.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė peizažų, ankstyvieji – dekoratyvūs, nuotaikingi, prislopinto kolorito („Venta“, „Pažaislis“, abu 1939 m., „Pavasaris Vilniuje“ 1945 m., „Literatų gatvė Vilniuje“ 1949 m.), šeštojo – aštuntojo dešimtmečio paveikslai impresionistinio stiliaus, subtilių spalvų, kamerinių formų („Naujasis Vilnius“ 1960 m., „Kelias prie jūros“ 1973 m., „Poilsis“ 1975 m.). Nutapė figūrinių kompozicijų, natiurmortų, portretų. Sukūrė piešinių, odos dirbinių projektų. Nuo 1939 m. dalyvavo parodose, individualios parodos surengtos Vilniuje 1958 m., 1967 m.[1] Kūrinių („Vilniaus Tilto gatvė“ 1945 m., „Verbos“ 1960 m., „Saulėta diena“ 1966 m., „Žuvėdros“ 1971 m., „Natiurmortas su citrinom“ 1972 m.) turi Lietuvos dailės muziejus.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Eugenija Jurkūnienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 63 psl.