Estadoso sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°47′ p. pl. 64°15′ v. ilg. / 54.783°š. pl. 64.250°r. ilg. / 54.783; 64.250

Estadoso sala
Salos palydovinė nuotrauka

Estadoso sala[1] (isp. Isla de los Estados) – sala pietų Argentinoje, Ugnies Žemės salyne, 29 km į rytus nuo Ugnies Žemės salos (skiria Lemero sąsiauris). Su aplinkinėmis salelėmis sudaro Naujųjų Metų salyną. Priklauso Ugnies Žemės, Antarktidos ir Pietų Atlanto salų provincijai. Plotas – 534 km². Sala nusidriekusi iš rytų į vakarus 65 km, plotis iki 15 km. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 823 m (Estadoso kalnai laikomi tolimiausia Andų tąsa). Kranto linija labai raižyta, skardinga, pakrantėse yra salelių, uolų. Klimatas vėsus ir drėgnas – vidutinė vasaros temperatūra 8,3 °C, žiemos – 3,3 °C. Per metus iškrenta apie 2000 mm kritulių. Estadoso salą dengia tankūs notofagų miškai, yra pingvinų, jūrinių paukščių, ruonių kolonijos. Sala paskelbta rezervatu.

Saloje nuo seno lankydavosi Ugnies Žemės Mitrės pusiasalyje gyvenę indėnai haušai. 1615 m. salą pasiekė pirmieji europiečiai – olandai Jakobas Lemeras bei Vilemas Shautenas – ir pavadino Staten Landt („Valstybės žemė“). 1862 m. argentinietis Luisas Piedrabuena Estadoso saloje įsteigė ruonių taukų rinkimo tašką. 1884–1900 m. saloje veikė „pasaulio krašto“ švyturys, 1899–1902 m. kalėjimas (Puerto Kukas).

Dabar Estadoso saloje veikia Puerto Perio jūrų laivyno bazė, įsteigta 1978 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]