Esėjai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Esėjai – viena iš žydų religinių bendruomenių Naujojo Testamento laikais. Esėjai buvo vadinami maištininkais.

Esėjai išsiskyrė savo konservatyvumu. Savo įstatymų suvokimu ir jų laikymosi principų tvarka bei nuostatomis jie pranoko net pačius fariziejus – atsiskyrusiuosius. Tai buvo labai uždara sekta, kurios narių skaičius, kaip manoma, neviršijo tūkstančio.

Esėjų bendruomenė susibūrė apytiksliai II a. pr. m. e. , kaip protesto sąjūdis – prieš graikų-romėnų įtaką žydų religijai, prieš karalių ištvirkimą ir aplaidumą įstatymo reikalavimams. Pačius fariziejus esėjai vadino „lengvų aiškinimų davėjais“. Jie prieštaravo ir netgi ignoravo žydų bendruomenę. Daugelis jos narių pasitraukė iš žydų bendruomenės, susiburdami vienuolių bendruomenėse.

Kitos bendruomenės:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]