Pereiti prie turinio

Erika Grigoravičienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Erika Grigoravičienė (1965 liepos 23 d. Vilniuje) – dailės istorikė, kritikė, parodų kuratorė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja.

1983–1989 studijavo dailės istoriją Dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). 1995–1996 stažavosi Vienos universitete. 2001 kovo 15 d. VDA apgynė menotyros daktaro disertaciją „Antropologinės XX a. 7–10 dešimtmečio Lietuvos dailės dimensijos“. 1989–1994 dirbo Šiuolaikinio meno centre (iki 1992 – Dailės parodų direkcija), 1992–1995 redagavo kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ dailės skiltį. 2002 buvo Lietuvos nacionalinės ekspozicijos Frankfurto knygų mugėje kuratorė-koordinatorė, VšĮ „Dalyvavimo Frankfurto knygų mugėje organizacinis komitetas” leidybos projektų vadovė. 2002–2007 dėstė Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2013 skaito dailės istorijos ir vizualumo studijų kursus Vilniaus universitete. Nuo 2004 dirba Lietuvos kultūros tyrimų institute (iki 2010 – Filosofijos, kultūros ir meno institutas). Nuo 1995 Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) narė, nuo 2016 Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Monografijos

  • Bioįvairovė ir hibridinė raiška šiuolaikinėje dailėje, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2024, ISBN 9786098231779.
  • Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Interse, 2017, ISBN 9789955548577.
  • Vaizdinis posūkis: vaizdai – žodžiai – kūnai – žvilgsniai, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011, ISBN 978-9955-868-43-9.

Svarbiausios publikacijos

  • From a Critique of the Soviet Systems to a Critique of Anthropocentrism: Strategies of Transgression and Subversion in the Paintings of The Five, Kunstiteaduslikke/ Studies on Art and Architekture, t. 32/ 1–2, Tallinn, 2023, 94–121.
  • Thinking with Pictures: On the (Political) Relevance of the Lithuanian Art of the Late Soviet Period, Proceedings of the Art Museum og Estonia, t. 13 [18], Tallinn, 2023, 137–152.
  • Kartu mąstyti ir pasakoti istorijas: dailės kūrinys kaip bendrininkas, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 107, 2022, 156–178.
  • Intermedialumas ir bioįvairovė XX a. 9–10-ojo dešimtmečio Lietuvos dailėje, arba Dviejų kengūrų pasakojimas, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 99, 2020, 206–241.
  • Modernizacija, (post)modernizmai, naujasis modernizmas: Lietuvos dailės nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos istorijos sąvokos, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 95, 2019, 55–87.
  • Vaizdas, žodis ir vaizdinys šiuolaikiniame mene, Dailės istorijos studijos, t. 7, 2016, 235–267.
  • Vaizdas ir žodis šiuolaikinėje dailėje, Dailės istorijos studijos, t. 6, 2014, 266–288.
  • Brutali erotika ir reikšminga forma: Vinco Kisarausko kūrybos epizodas, Menotyra, 2013, t. 20, 342–358. 
  • Minios ir medijos, Minios: minios vaizdiniai Lietuvos mene nuo XIX a. iki šių dienų, parodos katalogas, sud. L. Dovydaitytė, D. Tumpytė, Vilnius: NDG, 2013, 51–56.
  • Vaizdinis posūkis dailėtyroje, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 64, 2012, 11–19.
  • Leviatano išlikimas: politinė ikonografija ir bjaurasties estetika vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 65–66, 2012, 435–455.
  • Institucinės veiklos dešimtmetis, Lietuvos dailė 2000–2010: dešimt metų, sud. L. Dovydaitytė, R. Dubinskaitė, A. Vaičiulytė, Vilnius: ŠMC, 2010, 178–183.
  • Klasikiniai eksperimentai vėlyvojo sovietmečio Lietuvos tapyboje, Menotyra, 2008, t. 15, 21–32.
  • Sovietmečio atminimo erdvės: menas ir memuarai, Dailės istorijos studijos 3, 151–176.
  • Asmenybės kultas Lietuvos dailėje po „asmenybės kulto", Kultūrologija, t. 15, 306–338.
  • Art and Politics in Lithuania from the Late 1950s to the Early 1970s, Art and Politics: Case-studies from Eastern Europe, MIK, Kaunas: VDU, 2007, 71–78.
  • Kartotė be pirmavaizdžio: referentinio sąlyčio paradigma, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 39, 2005, 83–97.
  • Svarūs kūnai skęsta: kūnai, lytys, identitetai šiuolaikiniame Lietuvos mene, Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje, sud. A. Tereškinas, Vilnius: Baltos lankos, 2002, 45–64.
  • 2000-jų tapyba: tarp entropijos ir struktūrų, Tapybiška. 11-ji Vilniaus tapybos trienalė, katalogas, sud. A. Kreuger, E. Stankevičius, Vilnius: ŠMC, 2000, 15–23.
  • Tarp gyvo ir negyvo kūno: devintojo–dešimtojo dešimtmečių sandūros lietuvių akcionizmo ypatumai, Tūkstantmečio pabaigos meno mutacijos, sud. Ž. Kucharskienė, Vilnius: VDA leidykla, 1999, 54–77.

Dailės albumai

  • Kęstutis Grigaliūnas: dramblys gabaliukais, teksto aut. E.Grigoravičienė, sud. E.Grigoravičienė, K. Grigaliūnas, Vilnius: Lietuvos dailininkų sąjungos galerija, 2022.
  • Lietuvos dailininkų piešiniai nuo 1957 metų iš MO muziejaus kolekcijos, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2020. ISBN 9786098136234.
  • Lietuvos grafika nuo 1960 metų (iš MO muziejaus rinkinio), teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: MO muziejus, 2018.
  • Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį, sud. E. Grigoravičienė, A. Kisarauskaitė, Vilnius: Interse, 2015. ISBN 978-9955-548-49-2
  • Žibuntas Mikšys, teksto aut. ir sud. E. Grigoravičienė, Vilnius: Artseria, 2013.
  • Stasys: piešiniai, fotografijos, plakatai, paveikslai, simboliai, saitai, paslaptys, žvilgsnis, teksto aut. E. Grigoravičienė, sud. E. Grigoravičienė, R. Rachlevičiūtė, Vilnius: Artseria, 2011.

Svarbiausi parodų projektai

  • Gyvūnas – žmogus – robotas, MO muziejus, 2019 (su Ugne Paberžyte).
  • Eksperimentas. XX–XXI a. Lietuvos dailės paroda, LDM, 2007/2008 (su Lolita Jablonskiene ir Jolita Mulevičiūte).
  • Nekaltas gyvenimas. Tarptautinė šiuolaikinio meno paroda, ŠMC, 2000 (su Lolita Jablonskiene).
  • Veiksmas ir vaizdinys. XX amžiaus 7–9 dešimtmečio Lietuvos tapybos paroda, ŠMC, 1992.

Publikacijos internete