Epartis
Epartis arba Ebartis (Eparti, Ebarti) – Elamo karalius, naujos dinastijos (Epartidų) pradininkas (~1890 m. pr. m. e.[1] ar XIX a. pr. m. e. antroje pusėje[2]). Ji pakeitė ankstesnę Šimaškio dinastiją. Epartis titulavosi „Anšano ir Sūzų karaliumi“ (iki tol joks Elamo valdovas šitaip nesititulavo).[2]
Išlikusiuose elamitų įrašuose jokių žinių apie Eparčio kilmę neaptinkama.[2][1] Manoma, kad Epartis valdžią įgijo ne paveldėjimo keliu, o jėga (galėjo būti paskutinio Šimaškio dinastijos valdovo karvedys). Sūzuose aptikti įrašai tik iš pirmųjų dvejų Eparčio valdymo metų. Iš to sprendžiama, kad Epartis tevaldė kelerius metus (iki mirties galbūt ~1830 m. pr. m. e.). Epartis visuose įrašuose tituluotas karaliumi ir buvo nepriklausomas valdovas, o ne vasalas.[2]
Aptikta dantiraščio lentelė iš pirmųjų Eparčio valdymo metų, kurioje įrašyta: „metai, kuriais Epartis tapo karaliumi“. Šiame įraše Eparčio vardas užrašytas su determinatyvu, žyminčiu dievybę.[2] Jokio kito Epartidų dinastijos valdovo vardas šitaip užrašomas nebuvo.[2][1]
Epartis susilaukė sūnaus, vardu Šilkhakha, ir dukters, kurios vardas įrašuose neminimas (įvardijama „Šilkhakha seserimi“). Šilkhakha tėvo buvo paskirtas Sūzų princu (pagal įprastą tvarką), o tėvui mirus paveldėjo sostą. Eparčio duktė imta laikyti dinastijos pramote. Įrašuose ji dar įvardijama „maloningąja motina“ (amma haštuk).[2]