Epartis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Epartis arba Ebartis (Eparti, Ebarti) – Elamo karalius, naujos dinastijos (Epartidų) pradininkas (~1890 m. pr. m. e.[1] ar XIX a. pr. m. e. antroje pusėje[2]). Ji pakeitė ankstesnę Šimaškio dinastiją. Epartis titulavosi „Anšano ir Sūzų karaliumi“ (iki tol joks Elamo valdovas šitaip nesititulavo).[2]

Išlikusiuose elamitų įrašuose jokių žinių apie Eparčio kilmę neaptinkama.[2][1] Manoma, kad Epartis valdžią įgijo ne paveldėjimo keliu, o jėga (galėjo būti paskutinio Šimaškio dinastijos valdovo karvedys). Sūzuose aptikti įrašai tik iš pirmųjų dvejų Eparčio valdymo metų. Iš to sprendžiama, kad Epartis tevaldė kelerius metus (iki mirties galbūt ~1830 m. pr. m. e.). Epartis visuose įrašuose tituluotas karaliumi ir buvo nepriklausomas valdovas, o ne vasalas.[2]

Aptikta dantiraščio lentelė iš pirmųjų Eparčio valdymo metų, kurioje įrašyta: „metai, kuriais Epartis tapo karaliumi“. Šiame įraše Eparčio vardas užrašytas su determinatyvu, žyminčiu dievybę.[2] Jokio kito Epartidų dinastijos valdovo vardas šitaip užrašomas nebuvo.[2][1]

Epartis susilaukė sūnaus, vardu Šilkhakha, ir dukters, kurios vardas įrašuose neminimas (įvardijama „Šilkhakha seserimi“). Šilkhakha tėvo buvo paskirtas Sūzų princu (pagal įprastą tvarką), o tėvui mirus paveldėjo sostą. Eparčio duktė imta laikyti dinastijos pramote. Įrašuose ji dar įvardijama „maloningąja motina“ (amma haštuk).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 55. ISBN 9781134787951.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 The Cambridge Ancient History Volume 2, Part 1: The Middle East and the Aegean Region, c.1800-1380 BC, 3rd, Revised & enlarged Edition, 1973, p. 260–261.