Emilis Darzinis
| Emilis Darzinis latv. Emīls Dārziņš | |
|---|---|
| |
| Emilis Darzinis | |
| Gimė | 1875 m. lapkričio 3 d. Jaunpiebalga, Rusijos imperija |
| Mirė | 1910 m. rugpjūčio 31 d. (34 metai) Ryga, Rusijos imperija |
| Veikla | latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas |
 Vikiteka |
Emilis Darzinis |
Emilis Darzinis (latv. Emīls Dārziņš, 1875 m. lapkričio 3 d. Jaunpiebalga – 1910 m. rugpjūčio 31 d. Ryga) – latvių kompozitorius, muzikologas, choro dirigentas, pianistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1898–1901 m. Sankt Peterburgo konservatorijoje studijavo kompoziciją pas N. Rimskį-Korsakovą. Nuo 1901 m. gyveno Rygoje, dėstė ir vadovavo chorams.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sukūrė 4 simfoninius kūrinius (išliko „Melancholiškas valsas“, 1904 m.), 17 chorų („Praeitis“, „Nulaužtos pušys“), 19 romansų, pjesių fortepijonui. Paskelbė straipsnių apie latvių kompozitorius ir latvių muziką.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vaclovas Juodpusis. Emilis Darzinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 507 psl.