Emanuel de Witte

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Emanuelis de Vitė (ol. Emanuel de Witte, 1617 m., Alkmaras, Nyderlandai – 1691 (1692) m., Amsterdamas) − XVII a. Nyderlandų tapytojas, bažnyčių interjerų vaizduotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Emanuelis de Vitė gimė 1617 m. Alkmare. Jis mokėsi Delfte pas Evert van Aelst (1602−1657). 1636 m. Vitė registruotas Alkmaro Šv. Luko vardo tapytojų gildijoje. 1639 ir 1640 m. vasaromis paminėtas Roterdame. 1641 m. spalį jo duktė buvo pakrikštyta Delfte ir 1642 m. birželį Vitė įstojo į Delfto Šv. Luko tapytojų gildiją. Delfte dailininkas gyveno iki 1652 m., kada persikraustė į Amsterdamą. Karjerą Emanuelis de Vitė pradėjo figūriniais paveikslais, pavyzdžiui, „Vertumnas ir Pomona“ (1644). Apie 1651 m. datuotas jo vienas pirmųjų architektūrinių paveikslų „Naujoji bažnyčia Delfte“, kuris buvo tiesiogiai įtakotas kito Delfto architektūrinių vaizdų tapytojo Gerard Houckgeest (apie 1660−1661).

Savo kūryboje Emanuelis de Vitė daugiau dėmesio teikė bažnyčių erdvės pajautimo, šviesos ir šešėlių žaismo jose perteikimui nei realių architektūrinių elementų tiksliam vaizdavimui ar bažnyčios lankytojų portretams. Tuo jis skyrėsi nuo Hendrick van Vliet (1611/1612−1675) ir Gerard Houckgeest, nors perėmė pastarojo kompozicinį sumanymą, kai bažnyčios kolonos vaizduojamos iškart už pirmojo plano. Po apie 1655 m. Vitė buvo paveiktas Pieter Saenredam kūrybos. Jis yra nutapęs prekyviečių ir buities scenų, kelis peizažus ir žinomas vienas jo natiurmortas. Emanuelis de Vitė mirė 1691 ar 1692 m. Amsterdame. Jo vieninteliu žinomu mokiniu buvo Hendrick van Streek (1659−po 1719).

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka