Elena Kagan

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elena Kagan
JAV Aukščiausiojo teismo teisėja
Gimė 1960 m. gegužės 28 d. (63 metai)
Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas, JAV
JAV Aukščiausiojo teismo teisėja
Ėjo pareigas 2010 m. rugpjūčio 7 d. –
Ankstesnis John Paul Stevens
Vikiteka Elena Kagan
Parašas

Elena Keigan (angl. Elena Kagan, g. 1960 m. gegužės 28 d.) – amerikiečių teisininkė, JAV Aukščiausiojo teismo teisėja, į šias pareigas paskirta JAV prezidento Barako Obamos.[1] Pareigas pradėjo eiti 2010 m. rugpjūčio 7 d.[2] Keigan yra ketvirtoji moteris, paskirta į Aukščiausiojo teismo teisėjas.[3]

Gimė ir užaugo Niujorke. Studijavo Prinstono universitete, Vorčesterio koledže ir Harvardo teisės mokykloje. Dirbo federalinio apeliacinio teismo teisėjo padėjėja, vėliau Aukščiausiojo teismo teisėjo Turgudo Maršalo padėjėja. Savo karjerą pradėjo dėstydama Čikagos universiteto teisės mokykloje, 19951996 m. Baltųjų rūmų teisininkė, 19971999 m. prezidento Bilo Klintono administracijos patarėja vidaus politikos klausimais.[1] 1999 m. grįžo dėstyti į Harvardo teisės mokyklą, o vėliau tapo pirmąją Harvardo teisės mokyklos dekane moterimi.[4]

2009 m. tapo pirmąja moterimi, paskirta į JAV generalinio solisitoriaus pareigas. Šias pareigas ėjo iki 2010 m., kai prezidentas Obama paskyrė ją į Aukščiausiąjį teismą vietoj į pensiją išėjusio Džono Polo Styvenso.[1] Priskiriama Aukščiausiojo teismo liberaliajam sparnui,[5] tačiau praktikoje ji yra viena iš nuosaikiausių teisėjų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Elena Kagan, Britannica.com. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  2. Associate Justice Elena Kagan Swearing-in Ceremony, Supreme Court of the United States. Archyvuota 2019-06-22. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  3. Michael Scherer, Court Nominee Elena Kagan: Let the Scrutiny Start, Time, 2010-05-10. Archyvuota 2010-09-15. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  4. Russell Berman, Summers Manages Low Profile While Advising Senator Obama, The Sun, 2008-08-21. Archyvuota 2009-02-02. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
  5. Adam Liptak, The Polarized Court, The new York Times, 2014-05-10. Archyvuota 2018-09-08. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.