Pereiti prie turinio

Elena Spirgevičiūtė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Elena Spirgevičiūtė
Dievo tarnaitė
Gimė 1924 m. gruodžio 22 d.
Kaunas, Lietuva
Mirė 1944 m. sausio 4 d. (19 metų)
Kaunas
Palaidotas (-a) prie Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios
Tautybė lietuvė
Tėvas Stasys Spirgevičius
Motina Elena Spirgevičienė
Dievo tarnaitė
Veikla 2000 m. sausio 15 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje pradėta beatifikacijos byla
Alma mater Vytauto Didžiojo universitetas

Elena Spirgevičiūtė (1924 m. gruodžio 22 d. Kaune1944 m. sausio 4 d. ten pat) – kankinė pasaulietė, tikėjimo liudytoja, skautė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1943 m. gegužės 1 d. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

1944 m. sausio 3 d. vakarą į Spirgevičių namus (Kaunas, Tvirtovės al. 91) įsibrovė keturi rusiškai kalbantys vyrai, pasivadinę policininkais. Elenai nepaklusus nusidėti su jais lytiškai, įsibrovėliai merginą nušovė. Tarp nusikaltėlių buvo Alfonsas Čeponis, kuriam vėliau suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas.[1]

E. Spirgevičiūtė buvo palaidota Senosiose kapinėse, jas naikinant 1957 m. perlaidota Eigulių kapinėse. 2021 m. dar kartą perlaidota gimtojoje parapijoje – Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje.[2]

Beatifikacijos byla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. sausio 15 d. iškilmingomis šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius oficialiai pradėjo Dievo tarnaitės Elenos Spirgevičiūtės beatifikacijos bylos procesą.[3] 2017 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas paskiria kun. Andrių Končių beatifikacijos bylos postulatoriumi.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1998 m. pastatyta Angelo skulptūra kankinės žūties vietoje Kaune, ties dab. Taikos pr. – Studentų g. sankryža (skulp. A. Kmieliauskas, arch. A. Mikėnas).[1]

2000 m. gegužės 7 d. Romoje, prie Koliziejaus, popiežius Jonas Paulius II vadovavo ekumeninėms pamaldoms, kuriomis paminėtas XX a. tikėjimo liudytojų atminimas. Elena Spirgevičiūtė kaip Lietuvos XX a. tikėjimo liudytoja įrašyta į Bažnyčios Martirologą. [4]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]