Elektros pavara

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Elektros pavara – elektromechaninė sistema, verčianti judėti darbo mašinos įtaisus, atliekančius vykdomąsias operacijas. El. pavarose elektros energija paverčiama mechanine ir atvirkščiai, todėl ši savybė plačiai taikoma gamyboje. Šiuolaikinėje pramonėje vis dažniau taikomos automatizuotos el. pavaros, sugebančios savarankiškai paleisti ir sustabdyti variklį, pasirinkti sukimo kryptį, reguliuoti ir pasirinkti reikiamą sukimo greitį, kontroliuoti sukimo momentą bei apsaugoti sistemą nuo perkrovų ir gedimų.[1]

El. pavaros taikymo pavyzdys – ventiliatorius. El. variklis suka ventiliacijos sparnelius (darbo mašiną), keitiklis ir perdavimo įtaisas korpuso viduje, o įjungimo – išjungimo mygtukas yra įrenginio valdymo įtaisas.

Elektros pavarų struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

El. pavarą sudaro:

  • Variklis ir darbo mašina. Pagrindinės ir privalomos el. pavaros dalys. Kitų dalių gali ir nebūti.
  • Keitikliai. El. energijos keitikliai keičia šios energijos parametrus (įtampa, dažnis ir kt.). Keitikliu dažnai būna transformatorius, dažnio keitiklis, lygintuvas, stiprintuvas ir pan.;
  • Perdavimo įtaisas. Dėl galimo rezonanso šis įtaisas palaiko nevienodus variklio rotoriaus ir darbo įtaiso sūkių dažnius. Dažnai naudojami mechaniniai (krumpliaratiniai, krumpliastiebinis, diržinis, frikcinis) ar hidrauliniai perdavimo įtaisai;
  • Valdymo įtaisas. Skirtas elektros varikliui valdyti. Galimas rankinis arba automatinis valdymo įtaisas.

Elektros pavarų tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skirstomos į įvairius tipus priklausomai nuo atliekamų funkcijų ar ypatumų. Tipai:

  • Pagal el. pavaros paskirtį darbo mašinose. Pagrindinė (valdoma svarbiausio darbo įrenginio operacija, judesys) ir pagalbinė (valdomos pagalbinės operacijos, papildomi įtaiso judesiai);
  • Pagal variklių skaičių ir jų ryšį su darbo mašina. Grupinė (el. pavara valdo keletą vienos mašinos ar keleto mašinų darbo įtaisus), individualioji (el. pavara suteikia judesį tik vienam mašinos darbo įtaisui, variklis ir darbo mašina sudaro vientisą konstrukciją), susietoji (el. pavara valdo du ir daugiau variklių, palaiko jų greitį ir apkrova arba jų santykius) ir daugvariklė (susietoji pavara, valdanti kelis variklius, kurie suka bendrą veleną);
  • Pagal naudojamą variklį (nuolatinė elektros srovės, asinchroninė, sinchroninė pavara), keitiklį (tranzistorinė, tiristorinė pavara), automatinio valdymo įtaisą (automatizuota, programinio valdymo pavara), perdavimo įtaisą (el. hidraulinė, reduktorinė, nereduktorinė pavara).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Stanislovas Masiokas. Elektrotechnika Kaunas: Candela, 1994, 432 p. ISBN 9986-400-00-7.