Eirimas Velička

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eirimas Velička
Eirimas Velička.jpg
Dūdmaišiu grojantis Eirimas Velička
Gimė: 1965 m. liepos 5 d. (52 metai)
Alytus, Lietuva
Gyven. vieta: Vilnius
Tautybė: lietuvis
Veikla: etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas
Sritis: vaikų muzikos pedagogika, pasaulio muzika
Išsilavinimas: mokslų daktaras
Alma mater: Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Eirimas Velička (g. 1965 m. liepos 5 d. Alytuje) – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas. Neofolklorinės muzikos kolektyvo (folkroko grupės) „Atalyja“ narys.

1984 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, smuiko klasę (R. Katiliaus, R. Čekuolio mokinys). 1987–1991 m. griežė kameriniame orkestre „Vilnius“, 1989–1991 m. rengė TV laidas vaikams apie muziką. 1989 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. 19912001 m. dirbo Lietuvos pedagoginiame institute, kur aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą (su Arūnu Dikčiumi), daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė daktaro darbą Etninė muzika pradinių klasių muzikinio ugdymo sistemoje. Mokslinių interesų sritys: lyginamoji muzikologija, Azijos tautų muzika, muzikos ugdymo metodikos naujovės. Sukūrė I–IV klasių muzikos mokymo sistemą, pagrįstą liet. liaudies melodikos ypatumais.[1]

Eirimas Velička kaip pradinių klasių muzikos mokytojas dirba Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje (19911998 m., nuo 2010 m.), Lietuvos edukologijos universiteto (2002–2007 m.), Vilniaus kolegijos (nuo 2006 m.) lektorius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius (2014–2017 m.). Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėstė Azijos muzikos kursą (2003–2014 m.). Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos, Indijos muzikos temomis.[2] Muzikos enciklopedijos autorių kolektyvo narys.

1998 m. su bendraminčiais subūrė grupę „Atalyja“ (groja smuiku, kanklėmis, dambreliu, dūdmaišiu, vokalistas). Su grupe koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Čekijoje, Turkijoje.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Garsų ir tylos paslaptys: muzika I–IV klasėje. Kaunas: Šviesa, 1995. 256 p.
  • Muzika: I klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 1995. 80 p.
  • Muzika: II klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 1995. 112 p.
  • Muzika: III klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 1996 m., 128 p.
  • Muzika – mistinis visatos modelis: trokštantiems geriau pažinti įstabųjį muzikos slėpinį. Kaunas: Šviesa, 1997 m., 110 p.
  • Kanklės mano rankose. Kaunas: Šviesa, 1997 m., 110 psl.
  • Muzika: IV klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 1998 m., 158 p.
  • Mano muzika 6. Vilnius: Alma littera, 2002 m., p. 105. (su Arūnu Dikčiumi, Jolanta Vaišviliene)
  • Muzyka: podręcznik dla klasy 1. Kaunas: Šviesa, 2003 m. 78 p. (su Janina Łabul)
  • Mačiau mačiau kukutį Vilnius: Kronta, 2004 m., 102 psl.
  • Mano muzika: II klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 2010 m.
  • Mano muzika: pratybų sąsiuvinis II klasei. Kaunas: Šviesa, 2010 m.
  • Mano muzika: II klasės mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa, 2010 m., 96 p.
  • Mano muzika: III klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 2011 m., 104 p.
  • Mano muzika: pratybų sąsiuvinis III klasei. Kaunas: Šviesa, 2011, 40 p.
  • Mano muzika: III klasės mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa, 2011 m., 96 p.
  • Mano muzika: IV klasės vadovėlis. Kaunas: Šviesa, 2012 m., 112 p.
  • Mano muzika: pratybų sąsiuvinis IV klasei. Kaunas: Šviesa, 2012 m., 40 p.
  • Mano muzika: IV klasės mokytojo knyga. Kaunas: Šviesa, 2012 m., 96 p.
  • Septynios gaidos: muzikos pratybos 5 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013 m., 40 p.
  • Septynios gaidos: muzikos pratybos 6 klasei. Kaunas: Šviesa, 2013 m., 40 p.
  • Septynios gaidos: muzikos pratybos 7 klasei. Kaunas: Šviesa, 2015 m., 48 p.
  • Septynios gaidos: muzikos pratybos 8 klasei. Kaunas: Šviesa, 2015 m., 48 p.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Eglė Gudžinskaitė. Eirimas Velička. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
  2. http://www.su.lt/bylos/Menu2/Dokumentai/MPK/eirimas%20velicka_cv.pdf