Eišiškių plynaukštė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Eišiškių plynaukštės šiaurinė dalis prie Mištūnų
Riedulių gausa Eišiškių plynaukštėje. Navakonių apylinkės

Eišiškių plynaukštė – plynaukštė pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose; Lydos plynaukštės šiaurinė dalis. Iš rytų ribojasi su Ašmenos aukštuma, iš pietvakarių – su Nemuno aukštupio žemuma, iš šiaurės – su Pietryčių lyguma.

Būdingas aukštis – 150–200 m. paviršius kalvotas ir banguotas (stambios žemos ir vidutinio aukščio kalvos ir bangos), yra plokščių raguvų. Susidariusi iš sudūlėjusio moreninio smėlio, priemolio ir priesmėlio. Būdingi dirvožemiai: balkšvažemiai, smėlžemiai ir palvažemiai. Plynaukštė susidariusi priešpaskutinio (Medininkų) ledynmečio pabaigoje.[1]

Eišiškių plynaukštė mažai miškinga,[2] tačiau šiaurėje dunkso Stasylų–Šalčininkėlių miškų masyvas. Per metus iškrinta 700–750 mm kritulių. Hidrografinis tinklas retas (0,8 km/km²): teka Šalčia, Verseka, kiti Merkio dešinieji intakai, telkšo Padvarionių ir Butrimonių tvenkiniai.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kvarteras Archyvuota kopija 2021-12-03 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos geologijos tarnyba
  2. Povilas Balesinovas. „XX amžiuje išnykę Lietuvos ežerai: teritorinė sklaida, išnykimo priežastys ir reikšmė“, magistro darbas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2017.
  3. Eišiškių plynaukštė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Algimantas Česnulevičius psl.