Eduardo Chillida

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Eduardas Čiljida)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Eduardas Čiljida
Eduardo Txillida.jpg
Gimė: 1924 m. sausio 10 d.
San Sebastianas, Ispanija
Mirė: 2002 m. rugpjūčio 19 d. (78 metai)
San Sebastianas, Ispanija
Veikla: Skulptorius, grafikas
Commons-logo.svg Vikiteka: Eduardo ChillidaVikiteka

Eduardas Čiljida (isp. Eduardo Chillida, 19242002 m.) – XX a. Ispanijos baskų skulptorius ir grafikas, abstrakčiosios dailės atstovas.

„Vėjo kombo“ serijos skulptūros, San Sebastianas

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eduardas Čiljida gimė 1924 m. sausio 10 d. baskų mieste San Sebastiane (kitaip Donostijoje) Ispanijoje. 1943 m. jis pradėjo studijuoti architektūrą Madrido universitete. 1947 m. susidomėjo piešimu ir skulptūra, 1948 m. išvyko tobulintis į Paryžių. Vėlesnėje jo kūryboje ryškūs architektūrinio lavinimosi bruožai: organizuotumas, erdvinis planavimas ir objektų matmenų derinimas, naudojamos medžiagos. Iš pradžių E. Čiljida dirbo su akmeniu ir stiuku, pirmieji jo darbai buvo figūriniai, daugiausiai torsai, biustai. 1950 m. E. Čiljida vedė Pili de Belzunce, kilusią iš Prancūzijos baskų, su kuria vėliau susilaukė penkių vaikų. 1951 m. grįžęs į Baskiją E. Čiljida pradėjo naudoti geležį, medį ir plieną, jo stilius pasikeitė iš figūrinio į abstraktųjį. Jis nuolat gyveno Gipuskoa provincijos kaimo vietovėje Hernani. 1954 m. įvyko pirmoji jo personalinė paroda Clan galerijoje Madride. Šiais metais jis sukūrė keturias geležies duris Arantzazu bazilikai Baskijoje. Šio dešimtmečio pradžioje jis pradėjo kurti „Vėjo kombo“ skulptūrų grupę San Sebastiane. 1954−1966 m. dirbo ties „Svajonių priekalo“ skulptūrų serija, kurioje naudojo medį.

E. Čiljida pradėjo garsėti tarptautiniu mastu. 1958 m. apdovanotas Didžiuoju prizu už skulptūrą Venecijos bienalėje tarptautinių dailininkų kategorijoje, 1960 m. − Kandinskio prizu ir 1964 m. − Karnegio prizu. Po 1960 m. E. Čiljida pradėjo kurti didelių matmenų granito skulptūras. 1969 m. jo skulptūra pastatyta prie UNESCO pastato Paryžiuje, jis iliustravo vokiečių filosofo M. Heidegerio veikalą Die Kunst und der Raum. 1979 m. kartu su Willem de Kooning apdovanotas Andrew Mellon prizu. 1980 m. įvyko kapitalinė skulptoriaus retrospektyvinė paroda Gugenheimo muziejuje Niujorke. 1984 m. E. Čiljida apdovanotas nacionaliniu Didžiuju meno prizu iš Prancūzijos vyriausybės. 1994 m. jis tapo San Fernando dailės akademijos Madride garbės nariu, 1996 m. jam Jack Goldhill apdovanojimą skyrė Britanijos karališkoji dailės akademija. 1998 m. įvyko paroda Karalienės Sofijos muziejuje Madride, kuri vėliau parodyta Bilbao Gugenheimo muziejuje.

Skulptorius yra sukūręs daug skulptūrų viešosioms erdvėms. E. Čiljida skulptūroje naudojo elementarias formas, derino metalo solidumo pajautimą su skulptūros kompoziciniu atvirumu. Skirtingai nuo daugelio XX a. antros pusės modernistinių skulptorių, E. Čiljida tiesiogiai dirbo su metalo ir granito medžiagomis, išmoko metalo apdirbėjo ir akmendirbio amatų. Pasak skulptoriaus, „geležies gabalas yra idėja pati savaime“. Jis yra pasakęs: „Manęs nedomina erdvė, esanti už formų, bet erdvė, sukurta tarp formų paviršių, kuri jas persmelkia, jų vidinis pagrindas“. 2000 m. Hernani kaime atsidarė Chillida-Leku muziejus, kurio vienas iniciatorių buvo E. Čiljida. Eduardas Čiljida mirė 2002 m. rugpjūčio 19 d. San Sebastiane. Bene garsiausia jo skulptūra minima esanti Gernikos miestelyje Baskijoje taikos tema ir sudaranti porą H. Muro skulptūrai.

Viešų skulptūrų pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]