Echalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Echalas – kenesos ir sefardų sinagogos altoriaus stalčius, kuriame laikomi rodalai, ar atskiros medinės skrynios, kuriose saugomi Torų ritiniai.

Echalas, vienas iš svarbiausių karaitų maldos salės elementų, stovi pagrindinėje salėje prie sienos, esančios į Šventąją Žemę, o Europoje prie sienos į rytus.

Echalo apipavidalinimas priklauso nuo valstybės, kurioje jis buvo pagamintas, taip pat nuo prižiūrėtojo.

Jo atitikmuo rabinistinio judaizmo aškenazių sinagogose yra Aron hakodešas.