Ebionitai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ebionizmas)
Jump to navigation Jump to search

Ebionitai – žydų krikščionių religinė srovė, egzistavusi Palestinoje ir Sirijoje IV a.[1] Šios religinės grupės pavadinimas kildinamas iš hebrajiško žodžio ebion, reiškiančio „skurdžius, vargšas“.[1]

Žinių apie ebionitus paliko krikščionių rašytojai Ignotas Antiochietis, Irenėjas Lionietis, Tertulijonas, Origenas, ebionizmą laikę erezija.[1]

Doktrina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ebionitai tikėjo, kad Jėzus buvęs žmogus, gimęs iš Marijos, nepripažino nekalto prasidėjimo.[1] Jis buvęs apdovanotas ypatinga pranašo ir Mesijo malone, Dievo pasirinktas per krikštą Jordano upėje.[1] Ebionitai laikėsi žydų Įstatymo ir praktikų, kaip antai apipjaustymo ir šabo; jų laikymasis, kaip manė ebionitai, būtinas išganymui.[1] Nepripažino Eucharistijos, kunigystės.[1]Naujojo Testamento knygų pripažino vienintelę Evangeliją pagal Matą, tačiau ir ją ne visą – be dalių, kuriose aprašomas nekaltas prasidėjimas ir Jėzaus vaikystė.[1]

I a. pab. datuojamame žydų krikščionių raštų rinkinyje, vadinamame Petro ciklu, esama Ebionitų evangelijos; teigiama, kad tai gali būti Evangelijos pagal Matą adaptacija.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Ebionitai. Religijos, bažnyčios, tikėjimai. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 78 psl.