Dzūkijos kopynai

Dzūkijos kopynai – smėlio kalvynai (kopynai), esantys Pietų Lietuvoje, Dzūkijoje. Tai yra didžiausias Lietuvoje kontinentinių kopų (eolinių reljefo formų) ruožas.

Geografija

Dzūkijos žemyninių kopų masyvai yra Pietryčių (Dainavos) smėlingoje lygumoje, esančioje tarp skirtingo amžiaus moreninių kalvynų. Paminėtini Rūdninkų, Barčių, Varėnos, Palkabalio, Marcinkonių, Musteikos, Lynežerio, Grybaulios Katros, Randamonių, Dubo ir Latežerio eoliniai plotai (kontinentinės kopos). Dzūkijos žemyninių kopų juosta tęsiasi 61 km, apsupdamos Čepkelių raistą, užima ~905 km² plotą. Kopos daugiausia pasagos pavidalo, nukreiptos į rytus. Plačiausias kopų ruožas (6,8 km) yra ties Marcinkonimis. 4 km į šiaurės rytus nuo Marcinkonių stūkso aukščiausia regiono kopa – Dalgiakalnis (168,1 m).

Dzūkijoje esančios kontinentinės kopos skirstomos į keturis stambius kopų masyvus. Juos skiria Merkio, Šalčios, Ūlos ir Grūdos upių slėniai. Kopynai skiriasi reljefo formomis bei jų išsidėstymu.

Kopynai

Alfonsas Basalykas žemynines kopas suskirstė į 4 stambius masyvus:

Rūdninkų-Žygmantiškių kopynas
Varėnos kopynas
Marcinkonių kopynas
Ratnyčios-Randamonių kopynas

Literatūra

Vaitonienė, R. Dzūkijos masyvo senosios kontinentinės kopos (geomorfologinė analizė). Kandidatinės disertacijos autoreferatas, Vilnius, Vilniaus universitetas, 21 p. 1975.
Vaitonienė, R. Dzūkijos kopos. Vilnius, Mokslas, 86 p. 1985.
Basalykas, A. Lietuvos TSR Pietryčių smėlėtoji lyguma (geomorfologinė apybraiža). VU Mokslo darbai 7, Biologijos, geologijos ir geografijos mokslų serija 3, Vilnius, 65–112. 1955
Baltrūnas, Valentinas. Pukelytė, Violeta. Eolinių darinių susidarymo ir paplitimo ypatybės.
Algimantas Černiauskas, Mindaugas Lapelė. Didžiųjų girių apsupty. Vilnius: Gamtos pasaulis, 2012.