Dviračių vagys
| Dviračių vagys | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Ladri di biciclette |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Vittorio De Sica |
| Metai | 1948 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 89 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Dviračių vagys (it. Ladri di biciclette) – režisieriaus Vittorio De Sica sukurta drama, vienas garsiausių italų neorealizmo pavyzdžių, priskiriamas pasaulinei kino klasikai.[1][2] Juosta priskiriama 100 išsaugotinų Italijos filmų[3]. Laikantis neorealizmo tradicijos, ji nufilmuota nenaudojant jokių studijinių dekoracijų, aktoriai taip pat nebuvo profesionalai.
Interneto svetainėje „Rotten Tomatoes“ filmas vertinamas 99 % teigiamų atsiliepimų.[4]
Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Pokario Italija. Bedarbis Antonijus Ričis po ilgų paieškų pagaliau randa darbą – klijuoti afišas. Tam būtina turėti dviratį, kurį jis ką tik užstatė lombarde, kad galėtų nupirkti maisto savo šeimai. „Neturi dviračio – neturi darbo“, – sako jam valdininkas.
Kad išpirktų dviratį, Antonijo žmona užstato paskutinį turimą vertingą daiktą – šešias linines paklodes, savo kraitį. Antonijus išvyksta į darbą, tačiau jam klijuojant pirmąją afišą, dviratį pavagia. Jis nesėkmingai vejasi vagį, paskui eina į policiją, kur sulaukia patarimo pačiam ieškoti dviračio.
Kitą dieną Antonijus su savo mažamečiu sūnumi Bruno leidžiasi ieškoti dviračio. Jam pavyksta rasti vagį, tačiau jis negali įrodyti nusikaltimo ir lieka be nieko. Netekęs vilties, jis pats mėgina pavogti dviratį, tačiau yra sugaunamas.
.jpg)
Pagrindiniai aktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Aktorius – vaidmuo
- Lamberto Maggiorani – Antonijus Ričis
- Enzo Staiola – Bruno, jo sūnus
- Lianella Carell – Marija, Antonijo žmona
Pagrindiniai apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Oskaras – specialus apdovanojimas (1950)
- Oskaras (nominacija) – geriausias scenarijus (1950)
- BAFTA – geriausias filmas (1950)
- Bodil apdovanojimas – geriausias Europos filmas (1951)
- Auksinis gaublys – geriausias užsienio filmas (1950)
- Nastro d'argento – geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausia originali istorija, geriausias scenarijus, geriausia kinematografija, geriausia muzika
- Lokarno filmų festivalis – specialus žiuri apdovanojimas
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ebert, Roger. „TCM's 15 most influential films of all time, and 10 from me“. Chicago Sun-Times. Suarchyvuotas originalas 2012-10-14. Nuoroda tikrinta 8 September 2011.
- ↑ Ebert, Roger. „The Bicycle Thief / Bicycle Thieves (1949)“. Chicago Sun-Times. Suarchyvuotas originalas 2019-12-07. Nuoroda tikrinta 8 September 2011.
- ↑ „Ecco i cento film italiani da salvare Corriere della Sera“. www.corriere.it. Nuoroda tikrinta 2021-03-11.
- ↑ „Bicycle“. rottentomatoes.com. Nuoroda tikrinta 2023-01-30.