Lombardas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Pinigų keitėjas Rembranto paveiksle, 1627 m.

Lombardas – skolinamoji verslo įmonė, už palūkanas duodanti trumpalaikę piniginę paskolą už laikinai užstatytą asmeninį turtą (užstatą).

Termino kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis lombardas yra kilęs nuo šiaurės Italijos regiono Lombardijos, kurioje pirkliai jau viduramžiais skolindavo pinigus, pasilikdami vertingą daiktą kaip saugumo garantą, kad pinigai bus grąžinti. Maždaug XV a. išeiviai iš Lombardijos (vadinami lombardais) Prancūzijoje pradėjo steigti su bankais konkuruojančias skolinimo įstaigas, kurias vietos gyventojai praminė "lombardo namais" (prancūziškai "maison de lombard"), kol ilgainiui pavadinimas sutrumpintas iki "lombardo". Dabartiniame lombarde dažnai būna ir maža parduotuvėlė, parduodanti skolininkų atgal nebeišsipirktus užstatytus daiktus: nuo juvelyrikos iki elektrinių grąžtų, gitarų, džinsų, palydovinių antenų ar kompiuterių.

Lombardinių kreditų formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prekinis lombardo kreditas - lombardo duodamo kredito forma, kai lombardas suteikia piniginę paskolą, o kaip saugumo garantą iš besiskolinančio asmens paima vertingą prekę, kurią būtų įmanoma parduoti.
  • Brangiųjų metalų lombardinis kreditas - kai suteikdamas kreditą, lombardas iki paskolos grąžinimo užstatu paima brangiųjų metalų gaminį.
  • Vertybiniais popieriais garantuojamas lombardo kreditas - kai skolininkas, imdamas kreditą, lombardui užstato vertybinius popierius, kuriais prekiaujama biržoje.

Lombardo suteikiamo kredito dydis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lombardas suteikia kreditą, kuris paprastai būna mažesnis negu užstato vertė - besiskolinantis asmuo gauna procentinę dalį nuo užstatyto daikto kainos. Kaina ir procentinė paskolos dalis yra lombardo ir besiskolinančio asmens susitarimo reikalas. Užsienyje istoriškai nusistovėjo tokia praktika, kad lombardas dažniausiai duoda paskolą, kurios dydis sudaro 25-50 proc. nuo užstatomo daikto dabartinės kainos rinkoje.

Lombardinio kredito trukmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje paprastai lombardas kreditą suteikia vienam mėnesiui, kuriam pasibaigus, palieka dar kelias dienas skolai grąžinti. Jei skolininkas negrąžina paskolintų pinigų, lombardas parduoda užstatytą vertingą daiktą ir tokiu būdu susigrąžina paskolintus pinigus. Žinodami tai, kai kurie žmonės užuot vargę pardavinėdami savo laikrodį, telefoną, kompiuterį, kitą asmeninį daiktą ar net automobilį, užstato jį lombarde, neketindami atgal išsipirkti. Užsienyje pasitaiko ir ilgesnių paskolos terminų, tačiau kuo ilgiau paskola negrąžinama, tuo didesnės palūkanos.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lombardo vitrina Vilniuje, 2009 m.

1889 m. pradėjo veikti pirmasis lombardas Vilniuje, 1924 m. – Kaune. Kauno lombardas teikė paskolas iki 3000 Lt, saugojo įvairius daiktus, priiminėjo indėlius. 1964 m. įsteigtas pirmasis Klaipėdos lombardas.

Sovietinės okupacijos metais veikė valstybiniai lombardai (dažnai prie buitinio aptarnavimo kombinatų), kurie būdavo ir „juodosios rinkos“ zonos, kur po prekystaliu cirkuliavo deficitinės prekės.

Šiuo metu Vilniuje veikia apie 30-40 lombardų, vienas net visą parą ("Lombas" prie Kalvarijų turgaus).

Specializacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausiuose pasaulio miestuose veikia ir specializuoti lombardai, kurie, pvz., užstatu priima tik automobilius, tik laikrodžius, tik antikvariatą ar kitas vienos rūšies prekes.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]