Dvilypis raumuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Dvilypis raumuo su atkeltu paodžiu

Dvilypis raumuo (lot. musculus gastrocnemius, nuo graikų kalbos žodžių gastro 'pilvas' ir kneme 'koja, kojos pilvas' – dėl raumens dydžio ir ryškios jo topografijos) – vienas iš užpakalinės blauzdos dalies paviršinių raumenų tarp kelio sąnario ir pėdos. Raumuo turi dvi galvas: vidinę ir šoninę, kurios tvirtinasi prie šlaunikaulio (atitinkamai) vidinio ir šoninio antkrumplių (lot. epicondyli medialis et lateralis femoris). Raumens pilveliai tęsiasi žemyn sueidami į Achilo sausgyslę, kuri pasibaigia ant kulnakaulio užpakalinio paviršiaus gumburo (lot. tuber calcanei). Achilo sausgyslė sujungia pastarąjį raumenį su plekšniniu raumeniu (lot. m. soleus), kartu šie raumenys vadinami trigalviu blauzdos raumeniu (lot. m. triceps surae).

Raumuo susitraukdamas lenkia pėda atgal (plantarfleksija), taip dalyvaudamas ėjimo, šokimo, pasistiebimo judesiuose. Atsakingas už stovėjimą, kadangi su sinergistais ir antagonistais stabilizuoja pėdos ir kelio sąnarius. Dėl mažo sverto minimaliai prisideda prie kojos lenkimo per kelio sąnarį. Dvilypio raumens antagonistai yra blauzdos priekinės grupės raumenys, susitraukdami keliantys pėdą į viršų (dorsofleksija).

Raumens inervacija ateina per blauzdinį nervą – (lot. nervus tibialis) iš S1-S2 nervinių šakelių. Kraujotaka aprūpina blauzdos arterijos: užpakalinė blauzdos arterija (lot. arteria tibialis posterior), pakinklinė arterija (lot. arteria poplitea), šeivinė arterija (lot. arteria peronea).