Duplesio našlaičiai

Duplesio našlaičiais (pranc. les Orphelins de Duplessis) vadinamos bene didžiausios vaikų išnaudojimo bylos Kanados istorijoje aukos. Keli tūkstančiai našlaičių iš Romos Katalikų Bažnyčios vaikų namų, Kvebeko provincijos vyriausybei suklastojus psichiatrines diagnozes, buvo arba nusiųsti į psichiatrines ligonines, arba jų pačių vaikų namams suteiktas psichiatrinės ligoninės statusas.

Kanadoje mokyklos ir vaikų namai buvo išlaikomi iš provincijos biudžeto, o psichiatrinės ligonines dar papildomai remiamos Kanados vyriausybės. Pradedant 1940 metais, Kvebeko premjeras Maurice Duplessis, bendradarbiaudamas su vaikų namus prižiūrėjusia Romos Katalikų Bažnyčia, dokumentuose „prikūrė“ fiktyvių psichiatrinių ligoninių, o jų paramai skirtus pinigus savinosi.

Tariamose psichiatrinėse ligoninėse kunigų ir vienuolių prižiūrimi vaikai buvo verčiami dirbti vergiškomis sąlygomis, seksualiai išnaudojami, už nusižengimus patirdavo žiaurias fizines ir psichologines bausmes.

Visa tai truko maždaug iki 1960 metų. 1990 metais apie 3000 išlikusių išnaudojimo aukų pradėjo kampaniją už teisingumą. Be Bažnyčios ir provincijos vyriausybės, buvo apkaltintas ir Kvebeko gydytojų koledžas (College of Physicians of Quebec). Rasti medicininiai įrašai rodė, kad čia daug vaikų su suklastotomis psichiatrinėmis diagnozėmis buvo naudojami naujų vaistų testavimui ir kituose medicininiuose eksperimentuose.

Pasiekę pilnametystę ir išleisti, našlaičiai paprastai būdavo neišsimokslinę ir neturėdavo net paprasčiausių savarankiškam gyvenimui visuomenėje reikalingų įgūdžių. Jų savarankiškas gyvenimas dažnai baigdavosi savižudybe arba nusikalstama karjera.