Duodenitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Duodenitas (lot. duodenitis) – dvylikapirštės žarnos uždegimas, kurį sukelia nereguliari ir nepilnavertė mityba, žalingi įpročiai – alkoholio vartojimas, rūkymas, nervinis ir psichinis įtempimas, įvairūs parazitai (askaridės, kaspinuočiai ir kt.).[1] Dažniausiai duodenitas atsiranda, sergant kitomis virškinamojo trakto ligomis (skrandžio, kasos uždegimu, opalige). Dėl šių priežasčių pagreitėja skrandžio peristaltika, rūgštus jo turinys patenka į dvylikapirštę žarną. Čia dėl sutrikusios kasos sulčių šarminančios galios jis nepakankamai neutralizuojamas ir žaloja dvylikapirštės žarnos gleivinę. Uždegimas gali pažeisti žarnos sienelės gleivinę arba visus jos sluoksnius.

Sergant duodenitu sutrinka hormonų pusiausvyra, išsivysto endogeninė intoksikacija. Svarbiausi simptomai yra šie: pastovus, maudžiantis, alkio ir nakties metu sustiprėjęs skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, silpnesnis ar stipresnis pykinimas, galvos skausmai, nuovargis, mieguistumas ir kt. Be to, sergant duodenitu atsiranda ir kitų organų, kaip kasos, tulžies pūslės, stemplės, funkciniai sutrikimai su jų simptomika. Liga gali komplikuotis periduodenitu, dvylikapirštės žarnos susiaurėjimu su kraujavimu.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Duodenitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 212 psl.