Drožtukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Drožiamas pieštukas
Baterija maitinamas drožtukas

Drožtukas – įrankis, kuriuo drožiami pieštukai, pagaminti iš grafito šerdelės ir medinio dangalo.

Veikimo principas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anksčiau pieštukai buvo drožiami peiliu. Tuo tarpu naudojantis drožtuku, pagrindinis darbas tenka prie korpuso pritvirtintai siaurai, iki 2 cm ilgio geležtei, kuria tiksliai ir lygiai pašalinamas medinis pieštuko dangalas. Naudojantis drožtuku, viena ranka sukiojamas pieštukas, o kitoje yra laikomas pats drožtukas. Taip kartu nusmailinama ir pieštuko šerdelė.

Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drožtukai būna dviejų rūšių: nedideli, atviru korpusu, pagaminti iš plastiko, medienos ar metalo; turintys įprastai plastikinę dėžutę, į kurią patenka nuodrožos. Pastarajame modelyje taip pat gali būti įtaisyta antra, didesnė anga, skirta storesniems pieštukams drožti. Metalinių drožtukų korpusai gaminami iš magnio ar aliuminio, geležtės – iš plieno, o varžtai – iš žalvario lydinio. Magnio korpusas apsaugo plieno geležtę nuo rūdžių.[1]

Drožtukai pardavinėjami įvairių formų – kaip nedideli gaubliai, žaisliniai gramofonai, žaisliniai automobiliai ir t. t.

Biuruose sutinkami mechaniniai drožtukai su rankena ir automatiniai, varomi elektra. Juose vietoje vieno peilio dažnai naudojamas frezavimo peilis, dėl to šie drožtukai pasižymi didesniu patvarumu. Kosmetikos parduotuvėse pardavinėjami specialūs drožtukai, skirti makiažo pieštukams.

Trūkumai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drožtuko geležtė su kūgio formos anga ir vienu ašmeniu pjauna medinį pieštuko dangalą lygiagrečiai augimo kryptimi. Dėl atšipusios geležtės mediena išdraskoma iki plaušų, o smaigalys lieka nenusmailintas. Neįgudusiam naudotojui sudėtinga pačiam pagaląsti geležtę, tad atšipusią geležtę reikia pakeisti nauja, tačiau dėl aplaidumo ir priemonių nebuvimo be to dažnai apsieinama. Taip pat pieštuką galima nudrožti per trumpai dėl to, kad dažnai nei pati geležtė nebūna tiksliai įtaisyta pačiame viduryje, nei pati šerdelė įtvirtinta medinio pieštuko dangalo viduryje. Dėl šios priežasties drožimui neretai pasitelkiamas paprasčiausias peilis, juo drožiama išilgai pieštuko.

Naudojantis šiandien populiariais minėtojo tipo drožtukais, pieštuko smaigalys lieka apvalus, o tai kai kuriais atvejais nėra pageidautina. Plonoms linijoms braižyti labiau tinka iš abiejų pusių apšlifuotas smaigalys (pleišto, kalto formos), nes toks smaigalys rečiau nulūžta ir yra patvaresnis. Pavyzdžiui, dailidės pieštukai gaminami būtent tokiu principu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • David Rees: Die Kunst einen Bleistift zu spitzen: Theorie und Praxis der Kunst des Bleistiftspitzens für Schriftsteller, Künstler, Unternehmer, Architekten, Handwerker, Juristen, Staatsdiener u.v.a. Eine praktische und theoretische Abhandlung. Metrolit Verlag, Berlin 2013. ISBN 978-3-8493-0045-6.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]