Drago Jančar

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Drago Jančar

Drago Jančar (Drago Jančaras; g. 1948 m. balandžio 13 d. Maribore, Slovėnijoje) – slovėnų rašytojas, dramaturgas, publicistas ir eseistas, vienas aktyviausių šiuolaikinių slovėnų rašytojų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drago Jančar pagrindinę ir Techninę cheminės pakraipos mokyklą baigė Rusose. Buvo įrašytas į Mariboro Aukštesniąją teisės mokyklą, kur taip pat tapo pagrindinis studentų laikraščio Katedra redaktorius. Dėl "priešingos kultūros plėtros" 1974 metais buvo uždarytas į kalėjimą. Kaltinimo priežastimi tapo uždrausta Branko Rozmano knyga Rage sumušti gulime, kurią Jančaras atsivežė iš Austrijos. Prarado darbą laikraštyje Večer (Vakaras), kur dirbo kaip žurnalistas, ir buvo nuteistas kalėti vienerius metus. Po kruopščiai parašyto prašymo jį paleido praėjus 3 mėnesiams ir dar tais pačiais metais jis buvo kuriam laikui išsiųstas į karinę tarnybą Serbijoje, kur išgyveno jam kaip pavaldiniui skirtus pažeminimus. Kai laikotarpis kariuomenėje buvo atitarnautas, jis nusprendė, kad užsiims tik rašymu. Tai neduodavo pakankamų mėnesinių pajamų, todėl Drago Jancar pakartotinai įsidarbino laikraštyje Vakaras. Straipsnių jis jau neberašė, į darbą buvo priimtas tik kaip lektorius ir redaktorius. 1978 metais persikraustė į Liublianą ir įsidarbino Viba filme. Po dviejų darbo metų iš sąjungos išėjo dėl tarpusavio nesutarimų. Dirbo sudarant pamatinį Naujojo laikraščio (slovėn. Nova revija) slovėnų-intelektualų biuletenį. 1981 metais pradėjo dirbti redaktoriumi ir sekretoriumi leidykloje Slovenska matica ir nuo to laiko jo rašytojo karjera pradėjo kilti. 1985 m. buvo apdovanotas Fulbrighto stipendija, skiriama JAV menininkams, vėlesniais metais Vokietijoje ir Austrijoje buvo apdovanotas Bavarijos valstybės valdžios ir Austrų literatų draugijos stipendijomis. 1987-1991 metais Drago Jančaras buvo slovėnų centro PEN prezidentas ir daug prisidėjo prie Slovėnijos nepriklausomybės atkūrimo. Nuo 1995 yra SAZU garbės narys.

Gavo daug slovėnų ir tarptautinių apdovanojimų, tarp kurių: Tone Tomšičo apdovanojimas už žurnalisto darbą (1974), Prešerno apdovanojimas už gyvenimo darbą (1993), Europos apdovanojimas už trumpąją miesto prozą – Augsburg (1994), Pulitzerio premija už poeziją (1994), Glazarjevo apdovanojimas už aukštus pasiekimus kultūros srityje (2002), Herderjo apdovanojimas už raštiją (2003) ir Jean Amery apdovanojimas už eseistiką (2007), trys Grumo apdovanojimai už dramas ir trys Rozanco apdovanojimai už esė. Taip pat du kartus gavo apdovanojimą Kresnik už romanus Katarina, pav in jezuit ir Zvenenje v glavi (1999, 2001).

Šiuo metu kaip tarnautojas ir sekretorius dirba Slovenska matica, be to yra vienas iš produktyviausių slovėnų rašytojų. Žinomas ir kaip eseistikas; savo esė daug kartų aptarė politikos ir visuomenės problemas. Kartu su Vasko Simoniti parengė svarbią parodą ir rinkinį Temna stran meseca (Tamsioji mėnulio pusė) apie autoritarinės valdžios svarbą Socialistinėje Federacinėje Respublikoje Jugoslavijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Drago Jančar rašo pasakojamąją prozą, dramą ir esė. Jis kuria žinoma modernistine pasakojamąja technika, kurią 80-aisiais praėjusio šimtmečio metais papildė kai kuriais postmodernistiniais elementais. Teminis jo kūrybos pagrindas – esminis žmogaus gyvenimo klausimas, kai iš vienos pusės jį valdo nepaaiškinamas istorijos mechanizmas, iš kitos jo asmeninis niekinimas. Dažnai keliami išsilavinimo ir svetimumo klausimai. Darbuose, kurie pasirodė po 1990-uju, pastebimas judėjimas prie mažų, intymių, turinčiu įtaką pavieniam gyvenimui problemų aptarimo. Kalbėdamas apie žmogaus likimą nepavaldžiame objektyviame pasaulyje dažnai naudoja istorinę tematiką.

Romanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Trisdešimt penki laipsniai, (slovėn. Petintrideset stopinj) 1974 m.
  • Galiotas, (slovėn. Galjot) 1978 m.
  • Šiaurės pašvaistė, (slovėn. Severni sij) 1984 m.
  • Angelo žvilgsnis, (slovėn. Pogled angela) 1992 m.
  • Ironiškas troškimas, (slovėn. Posmehljivo pozelenje) 1993 m.
  • Skambėjimas galvoje, (slovėn. Zvenenje v glavi) 1998 m.
  • Katarina, povas ir jėzuitas, (slovėn. Katarina, pav in jezuit) 2000 m.
  • Statybininkas, (slovėn. Graditelj) 2006 m.
  • Medis be vardo, (slovėn. Drevo brez imena) 2008 m.

Dramos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Disidentas Arnožas ir jo, (slovėn. Disident Arnož in njegovi) 1982 m.
  • Didysis briliantinis valsas, (slovėn. Veliki briljantni valček) 1985 m.
  • Visi tironai mameliukai blogai baigė…, (slovėn. Vsi tirani mameluki so hud konec vzeli …) 1986 m.
  • Triptikas apie Trubarą: trys pjesės televizijai, (slovėn. Triptih o Trubarju: tri igre za televizijo) 1986 m.
  • Dedalas, (slovėn. Daedalus) 1988 m.
  • Klemento kritimas, (slovėn. Klementov padec) 1988 m.
  • Belaukiant Godo, (slovėn. Zalezujoč Godota) 1988 m.
  • Halštatas, (slovėn. Halštat) 1994 m.
  • Šiaurės pašvaistė, (slovėn. Severni sij) 2005 m.

Esė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sprot 1984 m.
  • Terra incognita 1989 m.
  • Porocilo iz devete dezele – privid ali resnicnost 1991 m.
  • Razbiti vrč 1992 m.
  • Disput ali Kje smo, kam gremo? 1992 m.
  • Egiptovski lonci mesa 1994 m.
  • Kratko porocilo iz dolgo obleganega mesta 1997 m.
  • Konec tisocletja, racun stoletja 1999 m.
  • Brioni 2002 m.
  • Privlacnost praznine: literarni eseji in zapisi 2002 m.
  • Sala, ironija in globlji pomen 2004 m.
  • Duša Evrope 2006 m.

Trumpos esė:

  • Pono Houzvicke piligriminė kelionė, (slovėn. Romanje gospoda Houzvicke) 1971 m.
  • Apie išblyškusį piktadarį, (slovėn. O bledem hudodelcu) 1978 m.
  • Mirtis prie Marijos Sneznos, (slovėn. Smrt pri Mariji Snezni) 1985 m.
  • Ausburgas ir kiti tikri pasakojimai, (slovėn. Augsburg in druge resnicne pripovedi) 1994 m.
  • Ultima kreatura, (slovėn. Ultima kreatura) 1995 m.
  • Vaiduoklis iš Rovenskos, (slovėn. Prikazen iz Rovenske) 1998 m.
  • Žmogus, kuris pažiūrėjo į sietuvą, (slovėn. Človek, ki je pogledal v tolmun) 2004 m.

Filmai, televizija, išversti radijo spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nenavadni dogodki v Kotu ali Morebitna vrnitev in ponovno izginotje Jozefa Dremla 1980 m.
  • Razseljena oseba 1982 m.
  • Izpoved hudodelca 1983 m.
  • Heretik 1986 m.
  • Halstat 2001 m.

Vertimai į kitas kalbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Galijot 1980 m.
  • Galernik, 1982 m.
  • Galiot 1984 m.
  • A galyarab 1985 m.
  • Kaskyn 1987 m.
  • Galernik 1988 m.
  • Galejnik 1990 m.
  • Galernik 1990 m.
  • Der Galeot 1991 m.
  • De galeislaaf 1995 m.
  • Der Galeot 2004 m.
  • Polarna svjetlost 1987 m.
  • Nordlicht 1990 m.
  • Severnoe sijanie 1990 m.
  • Noordelicht 1994 m.
  • Polarna ziara 2001 m.
  • Northern lights 2001 m.
  • Aurore boreale 2005 m.
  • Luzifers Lacheln 1996 m.
  • Kajan vagyak 1997 m.
  • Drwiace zadze 1997 m.
  • Mocking desire 1998 m.
  • Chtic chtic nechtic 1999 m.
  • El deseo burlon 2002 m.
  • Rauschen im Kopf 1999 m.
  • Zujanje u glavi 2000 m.
  • Zajgas a fejben 2001 m.
  • Zvntez v glavata 2003 m.
  • Rauschen im Kopf 2003 m.
  • Katerina, pav a jezuita 2003 m.
  • Katarina, paun i jezuit 2004 m.
  • Katarina, el pao i el jesuita 2005 m.
  • Katarina, a pava es a jezsuita 2006 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]