Dobeslavas Olesnickis
| Dobeslavas Olesnickis | |
|---|---|
| Olesnickiai | |
| |
| Herbas „Dębno“ | |
| Gimė | 1360 m. |
| Mirė | 1440 m. (~80 metų) |
| Tėvas | Zbignevas iš Olesnicos |
| Motina | Margarita Kurozvenska |
Dobeslavas Olesnickis, Dobeslavas iš Olesnicos ir Seno (apie 1360−1440) − Lenkijos karinis ir valstybinis veikėjas Voinicos (1411−1433), Liublino (1433) ir Sandomiro (1435) kaštelionas, Krokuvos seniūnas (1438), Krokuvos pataurininkis (1438−1439), Sandomiro vaivada (1438−1440). Naujos pilies Rymanuve statytojas Senenskių giminės pradininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenkijos bajorų Olesnickių giminės atstovas, herbo „Dembno“ savininkas. Zbignevo iš Olesnicos (m. po 1358) ir Margaritos Kurozvenskos sūnus. Broliai − Vilniaus seniūnas ir Krokuvos teisėjas Janas iš Olesnicos (. 1413), Sandomiro žemės pateisėjas Zaviša iš Olesnicos (m. apie 1433) ir Sandomiro medžioklis Petras iš Kšižanovicų (m. 1434/1440).
1404 metais Dobeslavas Olesnickis lydėjo Lenkijos karalių Jogailą į susitikimą su Teutonų ordino didžiuoju magistru Konradu fon Jungingenu. Didysis magistras Lenkijos karaliaus garbei organizavo riterių turnyrą, kuriame dalyvavo Lenkijos, teutonų, ir Europos riteriai. Dobeslavas Olesnickis išgarsėjo tame turnyre, laimėjęs keletą teutonų riterių, išstatytų didžiojo magistro.
1410 metais Dobeslavas Olesnickis dalyvavo Žalgirio mūšyje su teutonų riteriais-kryžiuočiais, kur vadovavo atskirai vėliavai. Kartu su juo kovėsi jo brolis, Sandomiro medžioklis Petras. Kartu su riteriu Janu Kobylianskiu Dobeslavas Olesnickis vadovavo Malborko apgulčiai, Teutonų ordino sostinei.
Rimanuvo valdytojas, kurį gavo valdyti dėka santuokos su Katerina, Karūnos iždininko Dimitro iš Gorajaus (1340–1400) dukterimi.
Kada 1409 metais Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila važiavo iš Košicės į Siano, jis aplankė Rimanuvą, kur buvo priimtas Dobeslavo Olesnickio. 1413 metais Voinicos kaštelionas Dobeslavas Olesnickis dalyvavo Horodlijos unijos pasirašyme tarpLenkijos ir Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.
1435 metų gruodžio 31 d. Dobeslavas Olesnickis dalyvavo Brest-Kujavijos taikos sutarties pasirašyme tarp Lenkijos karalystės ir Teutonų ordinu.
1440 metais Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, Dobeslavo Olesnickio giminaitis, savo kelionės į Budapeštą metu aplankė Rimanuvą. Tais pačiais metais Dobeslavas Olesnickis mirė.
Po Dobeslavo Olesnickio mirties Rimanuvo valdytoja buvo jo našlė Katerina Horaiska Olesnicka, po to jų sūnus Andžejus Sienenskis ir anūkas Viktorinas Sienenskis.
Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1413 metais Dobeslavas Olesnickis vedė Kateriną Horaiską, Karūnos didžiojo iždininko Dimitro iš Gorajaus (1340–1400) dukterį. Sutuoktiniai turėjo vienuolika vaikų:
- Dimitras iš Seno (m. 1465), Sanoko kaštelionas, Skalbmežo probstas, Krokuvos (1452) ir Gniezno (1452), Rimanuvo didičius.
- Mikalojus iš Seno (m. 1484), Krokuvos kanauninkas, Vislicos scholastikas (1448), Gniezno kanauninkas (1455), Sanomiro archidiakonas (1478)
- Janas iš Seno (m. iki 1477), Lvovo kaštelionas, peremyšlio pakamaris (1439–1448), Sandomiro seniiūnas
- Jokūbas iš Seno (1413–1480), Krokuvos (1461–1463) ir Kujavijos vyskupas (1464–1472), Gniezno arkivyskupas ir Lenkijos primas (1474–1480)
- Pavelas iš Seno (m. 1444), Karaliaus sekretorius (1439), karaliaus rūmininkas (1444)
- Andžejus iš Seno (m. 1494), Sandomiro pakamaris (m 1477)
- Zigmuntas iš Seno (mirė vaikystėje)
- Viktoras iš Seno (mirė vaikystėje)
- Zbignevas iš Seno (mirė vaikystėje)
- Martynas iš Seno (mirė vaikystėje)
- Motiejus iš Seno (mirė vaikystėje)
- Dorota iš Seno (m. po 1493), Karūnos didžiojo kanclerio Jano Taškos iš Konecpolio (m. 1455) žmona.