Maldyvų kalba

Maldyvų kalba ދިވެހި
Kalbama	Maldyvuose, Minikojaus saloje (Indija)
Kalbančiųjų skaičius	371 000
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	-
Kilmė	indoeuropiečių  indoiranėnų   indų    sinhalų–maldyvų     maldyvų
Rašto sistemos	tana
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Maldyvai
Kalbos kodai
ISO 639-1	dv
ISO 639-2	div
ISO 639-3	div

Maldyvų kalba (Divehi = ދިވެހި) – kalba, priklausanti indoiranėnų kalbų šakos naujųjų indų kalbų pietų pogrupio salų kalboms. Ja kalba maždaug 350 000 žmonių. Tai yra oficiali kalba Maldyvuose bei pagrindinė kalba 10 000 gyventojų Minikojaus saloje, Indijoje (Lakadyvai). Maldyvų kalba yra gimininga sinhalų kalbai. Ši kalba iki pat XVIII a. naudojo savo rašto sistemą (kilęs iš granthos), vėliau ją pakeitė „Tana“ rašto sistema, kuria rašoma iš dešinės į kairę.

Maldyvų kalba kai kurių kalbininkų vadinta sinhalų kalbos tarme – manyta, kad maldyvų kalba apie X a. ar anksčiau atsiskyrė nuo sinhalų kalbos. XX a. pabaigoje paplito nuomonė, kad abi kalbos dar V a. prieš m. e. atskirai susidarė iš maharaštri prakrito. Kalbai vystantis ji buvo paveikta daugelio kitų kalbų: prancūzų, anglų, persų, urdų ir ypač arabų.

Nuo kitų naujųjų indų kalbų maldyvų, kaip ir sinhalų, kalba skiriasi tuo, kad neturi aspiratų ir nosinių balsių, išlikęs tik balsės a umliautas (sinhalų kalba jo neturi). Daugiausia nuo kitų indoeuropiečių kalbų skiriasi maldyvų kalbos morfologija ir sintaksė. Apibrėžtumo ir neapibrėžtumo kategorija būdinga ir vienaskaitai, ir daugiskaitai. Yra emfatinis linksnis.

Rašytinių Maldyvų kalbos šaltinių yra išlikę nuo XIII–XIV a., nors seniausias įrašas ant koralo akmens datuojamas VI–VIII a. Skiriamos šiaurės ir pietų tarmių grupės (jų atstovams sunku susikalbėti). Bendrinės kalbos pagrindas – viena šiaurės tarmių. Maldyvų kalba kuriama literatūra, šios kalbos mokoma mokyklose.

Nuorodos

• div Duomenys apie kodu „div“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com