Diopsidas

Diopsito kristalas

Šlifuotas juvelyrinis chromdiopsidas

Diopsidas – mineralas, piroksenų grupės silikatas. Su žadeitu, henderbergitu sudaro izomorfines eiles.

Pavadinimo kilmė iš graikų δυ – dvigubas, sudvejintas ir ὄψις – išvaizda, vaizdas.

Dar vadinamas malakolitu (nuo malakos – minkštas) ir alalitu (kildinamas iš Šiaurės Italijos miesto Ala pavadinimo, kur ir buvo pirmą kartą aptiktas).

Cheninė sudėtis

Formulė – CaMg(Si₂O₆). Sudėtyje:

• kalcio oksidas (CaO) – 25,9%
• magnio oksidas (MgO) – 18,5
• silicio oksidas (SiO) – 55,6
• priemaišos (geležis, manganas, aliuminis, chromas, vanadis, titanas ir kt.)

Nuo priemaišų priklauso rūšis:

• Violanas (Mn³⁺) – violetinis, žydras
• Šeferitas (Mn)
• Cinko šeferitas (Zn, Mn)
• Džefersonitas – (Mn, Zn, Fe)
• Chromdiopsidas – (Cr) – žalias
• Lavrovitas – (V, Cr) – žalsvas

Sąvybės

• Kietumas pagal Moso skalę – 5,5—6.
• Tankumas – 3270-3380 kg/m³ (tankesnis nuo geležies ir chromo kiekio didėjimo)
• Neradioaktyvus

Radimvietės

Randamas magminėse uolienose – ultramafituose, gabroiduose, dioritoiduose.

Gausiau randamas Birmoje, Kanadoje (Ontarijas), Italijoje, Australijoje, JAV (Kalifornija, Ilinojus), Indija, Rusija, Suomija ir kt.

JAV Smithsonian institute saugomas dižiausias 133 karato diopsidas rastas Indijoje.

Stambūs juvelyriniai akmenis nedidesni nei 15-20 karatų.

Nuorodos

Diopside (mindat.org)