Dinaminė eilutė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Dinaminė eilutė – statistinių dydžių visuma, sudaryta chronologiniu nuoseklumu, laiko ar reiškinio raidos atžvilgiu. Ji susideda iš dviejų pagrindinių elementų: dydžių, kurie apibūdina požymio dydį arba lygį, ir laiko, kuriam priskiriami tie dydžiai. Pagal tai skiriamos dvi pagrindinių eilučių rūšys: momentinės ir intervalinės eilutės.