Dignaga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paminklas Dignagai (Elista, Rusija)

Dignaga (skr. दिग्नाग = Dignāga, pali Dinnaga; g. ~480 m. – m. ~540 m.) – Indijos filosofas, budistinės jogačaros mokyklos pradininkas, budistinės logikos pradininkas.

Kilęs iš Kančipuramo pietų Indijoje. Baigė budizmo universitetą Nalandoje, buvo Vasubandhaus mokinys. Sukūrė loginio pažinimo sisteminę teoriją. Parašė daugiau, kaip 20 veikalų (išliko tik vertimai į kinų ir tibetiečių kalbas). Dignaga aiškino, kad yra du pažinimo būdai – tiesioginis suvokimas per pojūčius ir loginė išvada (išprotis), skyrė išprotį sau ir išprotį kitam. Kūrė žodžio reikšmės teoriją, pagal kurią, žodis reiškia objektą, kai atmetamos su šiuo objektu nesusijusios reikšmės.[1]

Pagrindiniai veikalai:

  • Hetucakra („Priežasčių ratas“)
  • Pramāṇa-samuccaya („Patikimo pažinimo šaltinių santrauka“)
  • Alambana-parīkṣā („Veikalas apie suvokinius“)
  • Abhidharmakośa-marma-pradīpa (Vasubandhaus veikalų santrauka)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras Seibutis. Dignaga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003