Didsodės apylinkė
Išvaizda
56°05′š. pl. 25°34′r. ilg. / 56.08°š. pl. 25.56°r. ilg.
| Centras | Didsodė (1950–1954?) Butėniškis (1959?–1963) | |
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Juodupės valsčius | |
| Apskritis | Rokiškio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Rokiškio rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Juodupės seniūnija, Rokiškio kaimiškoji seniūnija | ||
Didsodės apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Juodupės valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Rokiškio rajonui.[2] 1954 m. prijungta Sodelių apylinkė, dalis Čeičių apylinkės ir dalis Deksnių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Didsodės apylinkė prijungta prie Juodupės apylinkės ir Rokiškio apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Švyturio“ ir „Tikrojo kelio“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
60,9 | „Tikrojo kelio“ kolūkis, Rokiškio tarybinio ūkio Sodelių ir Miliūnų skyriai [5] | 16 kaimų, 9 vienkiemiai | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 117
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 37–38
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 41–42
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 365