Didelės energijos regimoji šviesa
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Oftalmologijoje didelės energijos regimąja šviesa vadinama regimojo šviesos spektro didelio dažnio ruožas (violetinis–mėlynas 380–530 nm ilgio bangų ruožas). Šio spektro ruožo šviesos spinduliuotė laikoma viena iš priežasčių sukeliančių amžinę geltonosios dėmės degeneraciją.
Mėlynųjų spindulių pavojus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mėlynųjų spindulių pavojus – tai 400–500 nm bangų ilgio regimosios šviesos spinduliuotės sukeliama fotocheminė reakcija galinti pažeisti tinklainę. Fotocheminis tinklainės pažeidimas gali įvykti kai akies fotoreceptoriai sugeria šviesą. Įprastinėmis sąlygomis, kai šviesa pasiekia fotosensorinę ląstelę, ši ląstelė išblunka ir tampa nebejautri šviesai, kol jos jautrumas atsistato vykstant metaboliniam procesui vadinamam regimaja fototransdukcija (šviesine pernaša). Tačiau kai sugeriama mėlynojo spektro ruožo šviesa, fotosensorinė ląstelė atgauna jautrumą šviesai dar iki kol nebūna įvykęs metabolinis šviesinės pernašos ciklas, dėl to labai padidėja oksidacinio pažeidimo pavojus.