Didžiausio tikėtinumo metodas
Išvaizda
Didžiausio tikėtinumo metodas – statistikoje naudojamas taškinių įverčių skaičiavimo metodas.
Šiuo metodu rasti parametrų įverčiai yra suderintieji ir efektyvieji, tačiau kartais jie gali būti paslinktieji.[1]
Manoma, kad didžiausiąjį tikėtinumo metodą sukūrė 1912 R. A. Fišeris.[2]
Principai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stebimas atsitiktinis dydis , jo tankio funkcija yra žinoma
- Sudaroma tikėtinumo funkcija
- Tada ieškoma tokia , kuri maksimizuotų funkciją . Dažniausiai tai daroma taip[3]:
- Randamas tikėtinumo funkcijos natūrinis logaritmas
- Ieškoma šio logaritmo išvestinė atžvilgiu
- Išvestinė prilyginama nuliui
- Gautas rezultatas yra taškinis įvertis
Taip pat skaitykite
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algimantas Aksomaitis. Tikimybių teorija ir statistika. Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: "Technologija, 2002, 284 p. ISBN 9986-13-893-0.
- ↑ didžiausiojo tikėtinumo metodas(parengė Vilijandas Bagdonavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-05).
- ↑ http://rucike08.wordpress.com/2009/11/07/didziausio-tiketinumo-metodas [žiūrėta 2013 m. lapkričio 26 d.]