Didžiagrašių kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Didžiagrašių kapinynas

Didžiagrašių kapinynas – I tūkst. pab. – II tūkst. pr. kapinynas, archeologinis paminklas Didžiagrašių kaime (Noriūnų sen., Kupiškio r.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 m. Didžiagrašių kaime vykdant žvyro karjero eksploatavimo darbus buvo rasta archeologiniai radiniai – žmonių kaukolės, kiti kaulai. Mokslinei metodinei kultūros paminklų apsaugos tarnybai apžiūrėjus žvyro eksploatavimo teritoriją buvo nustatyta, kad karjero vietoje yra kapinynas.

1988 m. liepos 11-16 d. vykdyti žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai (archeologas Povilas Tebelškis). Jų metu buvo iškastos 6 įvairaus dydžio perkasos (ištirtas bendras plotas – 120 m²). Tyrimu metu atidengti 5 griautiniai palaidojimai  – iš jų trys apardyti stipriai, kitų dviejų būklė išlikusi geresnė. 0,78 cm gylyje nuo žemės paviršiaus, geriausiai išlikusiame kape, buvo rastas palaidotas 25-30 metų vyras. Apytikris vyro ūgis 1,68 cm. Kape, ant dešinės kojos blauzdikaulio rasta įkapė – 15 cm ilgio pentinis siauraašmenis kirvis. Kitame kape palaidotas 5-6 metų vaikas.

Kiti rasti radiniai – pentinis siauraašmenis kirvis, ilgis 17 cm, grandinėlė su pakabuku, ilgis 50 cm, grandinėlės fragmentas (ilgis 20 cm), žalvarinė įvija (ilgis 4 cm). Tikslinant senkapio teritoriją 2002 m. atlikti antri archeologiniai tyrinėjimai. Tyrimu metu ištirtas 100 m² plotas. Remiantis 1988 m. ir 2002 m. archeologinių tyrimų rezultatais, konstatuotina, jog pagrindinė senkapio dalis buvo karjero vietoje ir jo eksploatavimo metu sunaikinta.

Lokalizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas yra 1,4 km atstumu į Š nuo kelio Panevėžys-Kupiškis, apie 1 km į ŠR nuo Naktakės upelio, į ŠV nuo kelio Noriūnai-Byčiai.

Paminklo apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1987 m. liepos 21 d. kapinynas įtrauktas į archeologijos paminklų apskaitą. 1993 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16255.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Povilas Tebelškis, Didžiagraščių senkapio 1988 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaita – KPC archyvas, F 27, ap.1, B. 1562.
  • Povilas Tebelškis, Didžiagraščių kapinyno  2002 m. archeologijos tyrimų ataskaita (AV2087) – KPC archyvas, F 39, ap. 1, B. 1056.
  • Andra Simniškytė „Geležies amžius Sėloje. Sėlos archeologijos sąvadas“, P.336., Vilnius, 2013.
  • Vidmantas Jankauskas, Kupiškėnų enciklopedija, I t. Vilnius, 2013, T, I: A-J. ISBN 978-609-447-115-5, 325 psl.