Diafilmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Diafilmas
Diafilmų peržiūros įrenginiai

Diafilmas (dalelė gr. dia reiškia perėjimą nuo pradžios iki galo) [1]pozityvo fotojuosta, kurios kadrai susieti viena tematika ir sudaro nuoseklią iliustraciją ir kuri skirta rodyti ekrane specialiu projektoriumi ar žiūrėti individualiai naudojant specialų aparatą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diafilmai plačiai naudoti mokymo, auklėjimo, žaidimo tikslais mokyklose, vaikų darželiuose, šeimose, taip pat – paskaitose, konferencijose iliustruoti dėstomam dalykui ar propagandos tikslais. Atsiradus buitinei vaizdo technikai (skaidrių projektoriams, po to vaizdo magnetofonams), palaipsniui nunyko.

TSRS daugiausiai šių filmų buvo pagaminama studijoje „Diafilm“.

Ypatybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Diafilmų kadrų turinys nuosekliai susijęs vienodu turiniu ir tekstu (titrais). Įgarsintų diafilmų rodymą gali lydėti diktoriaus balsas ar muzika, tuo pačiu metu leidžiant plokštelę. Kadrų matmenys dažniausiai sudarė 18х24 mm, gamybai naudota skaidri perforuota 35 mm juosta, kurios ilgis sudarė apie 1,5 m. Praktiškai diafilmas – nesukarpytas ir neįstatytas į atskirus rėmelius diapozityvas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]