Deleguoti nacionaliniai ekspertai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


Deleguoti nacionaliniai ekspertai (DNE) – Europos Sąjungos šalių narių nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijų, teismų, universitetų ar tyrimų įstaigų deleguoti ekspertai laikinam darbui į ES ar užsienio valstybių institucijas. Išskirtiniais atvejais ekspertai gali būti deleguojami ir iš privataus sektoriaus.


Nacionalinių ekspertų delegavimo taisyklės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Europos Sąjungos institucijos, siekdamos paskatinti keitimąsi profesine patirtimi ir žiniomis Europos politikos srityje, yra sudariusios laikinas galimybes priimti dirbti ES valstybių narių nacionalinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijų, teismų, universitetų ar tyrimų įstaigų ekspertus, taip pat Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių, šalių kandidačių, sudariusių sutartis personalo srityje, tarpvyriausybinių viešųjų organizacijų (TVO) ir kitų įstaigų ekspertus. Tokiu būdu ES institucijos gali pasinaudoti šių deleguotųjų nacionalinių ekspertų (DNE) aukšto lygio profesinėmis žiniomis ir patirtimi, visų pirma srityse, kuriose trūksta tokios patirties. Tuo tarpu patiems DNE suteikiama galimybė dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, arčiau susipažinti su tarptautinėmis institucijomis, tobulinti darbo įgūdžius, galiausiai, grįžus į tėvynę pasidalinti patirtimi ir žiniomis, kurios šiandien yra neįkainojama vertybė valstybės tarnautoją delegavusiai institucijai.

Priimančios deleguojamus nacionalinius ekspertus institucijos dažniausiai tai daro pagal tam tikras taisykles, taikomas DNE atžvilgiu. Vienos svarbiausių yra šios:

  1. Europos Komisijos deleguotų nacionalinių ekspertų taisyklės – reglamentuoja nacionalinių ekspertų ir į profesinius mokymus siunčiamų nacionalinių ekspertų delegavimą į Komisiją;
  2. ES Tarybos deleguotų nacionalinių ekspertų taisyklės – nustato ekspertų iš nacionalinių, regioninių bei vietinių viešojo administravimo arba tarptautinių institucijų delegavimo į Tarybos generalinį sekretoriatą tvarką;
  3. Teisingumo teismo deleguotų nacionalinių ekspertų taisyklės – taikomos nacionaliniams ekspertams, į Teisingumo Teismą deleguotiems institucijos, vykdančios Europos Sąjungos valstybėje narėje bendrosios svarbos veiklą.

Institucijos, neturinčios savo taisyklių, naudojasi Europos Komisijos nustatytomis taisyklėmis.

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas siunčiami dirbti ne trumpesniam nei 6 mėnesių ir ne ilgesniam nei 2 metų laikotarpiiui. Šis laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau bendra trukmė negali viršyti 4 metų. Antrą kartą tas pats nacionalinis ekspertas gali būti deleguotas praėjus ne mažiau kaip šešeriems metams nuo pirmojo delegavimo laikotarpio pabaigos.

Delegavimas gali būti nutraukiamas anksčiau laiko, kai:

  1. delegavimą nutraukia tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija ar užsienio valstybės institucija;
  2. deleguotas asmuo pateikia prašymą nutraukti delegavimą;
  3. deleguotas asmuo, kuris yra karjeros valstybės tarnautojas, statutinis valstybės tarnautojas ar prokuroras, atleidžiamas iš valstybės institucijos ar įstaigos, kurioje ėjo pareigas priimant sprendimą jį deleguoti;
  4. atsiranda arba paaiškėja aplinkybės, pagal kurias deleguotasis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų.

DNE atrankos organizavimas ir vykdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionaliniai ekspertai, siekdami būti deleguotais į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją, privalo dalyvauti atrankoje. Atranka deleguoto nacionalinio eksperto darbui dažniausiai vykdoma tokiu būdu:

  1. ES institucija informuoja ES šalies narės nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje apie paskelbtą konkursą;
  2. Kiekviena šalis narė pagal nacionalines taisykles išplatina gautą informaciją ir atrenka kandidatą;
  3. Apie šalies narės siūlomą kandidatą informuojama ES institucija (dažniausiai pateikiamas kandidato gyvenimo aprašymas);
  4. ES institucija, gavusi pasiūlymus iš šalių narių, gyvenimo aprašymų pagrindu atrenka kelis kandidatus, kuriuos kviečia į interviu (kai kada interviu nėra rengiamas);
  5. ES institucija informuoja tos šalies, kurios kandidatas yra atrinktas, nuolatinę atstovybę Europos Sąjungoje ir nurodomos eksperto delegavimo praktinės sąlygos;
  6. Ekspertas deleguojamas darbui į ES instituciją.

Kartais ES institucijos savo kontaktų dėka tiesiogiai susiranda tinkamus kandidatus į deleguotus nacionalinius ekspertus ir suderinę su buvusiu darbdaviu įdarbina ekspertus be konkurso.

Deleguotųjų nacionalinių ekspertų darbo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atranką į laisvas pareigas laimėję kandidatai ar ES institucijos be konkurso pasirinkti deleguotieji nacionaliniai ekspertai tarptautinėje ar ES institucijoje dirba laikinai – jų delegavimo trukmė negali būti trumpesnė nei 6 mėnesiai ir ilgesnė nei 2 metai (su galimybe delegavimą pratęsti 4 metų). Visą šį laikotarpį deleguotieji nacionaliniai ekspertai lieka susieti darbo santykiais su savo ankstesniu darbdaviu, kuris jiems moka darbo užmokestį. Kartu darbdavys delegavimo laikotarpiu įsipareigoja deleguotajam nacionaliniam ekspertui užtikrinti ir socialinę apsaugą – prieš deleguodama nacionalinė institucija, kuriai DNE yra pavaldus ir iš kurios jis bus deleguojamas, ES institucijai privalo patvirtinti, kad visą delegavimo laikotarpį DNE ir toliau bus taikomi socialinės apsaugos klausimus reglamentuojantys teisės aktai, galiojantys viešajai administracijai, kuriai jis pavaldus, ir kad ji prisiims atsakomybę už užsienyje patirtas išlaidas.

Deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, dirbantiems ES institucijos delegacijose trečiosiose šalyse, nacionalinė viešoji administracija arba TVO, kuriai pavaldus DNE, užtikrina pakankamą medicinos išlaidų atlyginimo dydį, leidžiantį atlyginti šioje šalyje patirtas gydymo išlaidas, taip pat galimas repatriacijos dėl sveikatos priežasčių išlaidas.

Tuo tarpu ES institucija, į kurią DNE yra deleguojamas, įsipareigoja kompensuoti papildomas delegavimo išlaidas, tokias kaip dienpinigiai, persikėlimo išlaidos, asmeninių daiktų pervežimo išlaidos, komandiruočių išlaidos ir kt. Taip pat ES institucija nuo delegavimo laikotarpio pradžios apdraudžia ekspertą nuo nelaimingų atsitikimų.

Deleguotojo nacionalinio eksperto darbo laikas ES ar tarptautinėje institucijoje, į kurią DNE yra deleguotas, nustatomas pagal toje institucijoje galiojančias taisykles. Paprastai delegavimo laikotarpiu DNE dirba visą darbo dieną, nors išimtiniais atvejais jam gali būti leista dirbti ir pusę ar tris ketvirtadalius darbo dienos.

Deleguotajam nacionaliniam ekspertui gali būti suteikiamos kasmetinės, motinystės ar tėvystės atostogos. Kasmetinės ir specialiosios atostogos DNE skiriamos pagal institucijoje, į kurią jis yra deleguotas, galiojančias kasmetinių ir specialiųjų atostogų taisykles, išskyrus nuostatas, susijusias su pareigūnų kategorijomis. Paprastai yra numatomos dvi su puse darbo dienos atostogos už kiekvieną išdirbtą pilną mėnesį (trisdešimt dienų per kalendorinius metus). Atostogos suteikiamos išduodant išankstinį tos tarnybos, į kurią paskirtas DNE, leidimą. Jei iki delegavimo laikotarpio pabaigos kasmetinės atostogos nėra panaudojamos, kompensacija nėra mokama.

DNE yra numatytos specialios atostogos – DNE darbdavys tinkamai pagrįstu prašymu gali prašyti institucijos, į kurią DNE yra deleguotas, suteikti jam ne ilgesnes kaip dviejų dienų per 12 mėnesių laikotarpį specialias atostogas, kad DNE galėtų nuvykti pas savo darbdavį. Specialios atostogos numatytos santuokos, sutuoktinio sunkios ligos ar mirties, vaiko gimimo, sunkios ligos ar mirties bei aukštutinės linijos giminaičio sunki liga ar mirties atvejais.

Deleguotųjų nacionalinių ekspertų darbo sąlygas administruoja ir kontroliuoja padaliniai, kuriuose jie dirba.

Deleguotųjų nacionalinių ekspertų charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karjeros valstybės tarnautojai, statutiniai valstybės tarnautojai, prokurorai ir kiti asmenys, siekiantys tapti deleguotaisiais nacionaliniais ekspertais tarptautinėse ir ES institucijose, privalo atitikti tam tikrus jiems keliamus reikalavimus:

  1. Asmuo privalo būti ES šalies narės pilietis (tik išskirtiniais atvejais gali būti daromos išimtys);
  2. Privaloma turėti mažiausiai 3 metų darbo patirties administravimo, techninėje, konsultavimo ar priežiūros srityje;
  3. Privaloma mokėti bent 2 oficialias ES kalbas (Teisingumo teisme dėl darbo pobūdžio yra būtinos prancūzų kalbos žinios);
  4. Privaloma turėti teisinį išsilavinimą, jei siekiama tapti deleguotuoju nacionaliniu ekspertu Teisingumo teisme.


Pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos ar užsienio valstybės institucijos nustatytus reikalavimus, atrankoje į laisvas pareigas negali dalyvauti ir deleguotaisiais nacionaliniais ekspertais negali tapti asmenys:

  1. anksčiau buvę atleisti iš tarptautinės ir Europos Sąjungos institucijos ar užsienio valstybės institucijos dėl netinkamo pareigų vykdymo ar netinkamo elgesio;
  2. įstatymų nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
  3. kurių teisę eiti pareigas, tokias pat kaip tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurias jie pretenduoja, yra atėmęs teismas;
  4. buvę atleisti iš valstybės tarnautojo arba prokuroro pareigų pritaikius tarnybinę nuobaudą ar iš darbo už darbo pareigų pažeidimą pritaikius drausminę nuobaudą, jei nuo atleidimo nepraėjo 3 metai;
  5. pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;
  6. įstatymų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais;
  7. esantys įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariai.

Diskusijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos institucijos nacionalinių ekspertų delegavimą vertina prieštaringai, vieni mano, kad tai yra puiki priemonė siekiant ateityje pasinaudoti DNE įgyta patirtimi ES institucijose. Asmenys turintys europinės patirties itin vertinami ir manoma, kad jie gali pastiprinti valstybės narės pirmininkavimą ES, tiesiogiai prie jo prisidedami. Deleguotas nacionalinis ekspertas gali būti neoficialus valstybės narės lobistas. Kita pusė teigia, kad tai tik valstybės lėšų investavimas į asmeninę karjerą, kadangi jie nėra įsipareigoję sugrįžti į delegavusią instituciją. Įgiję europinės patirties jie yra perviliojami į kitas institucijas ar privatų sektorių, kuris gali pasiūlyti itin patrauklias darbo sąlygas.

Naudota literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų ir į profesinius mokymus siunčiamų nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisiją taisyklės, 2008 m. lapkričio 12 d., C(2008) 6866 final, Briuselis;
  2. Council decision of concerning the rules applicable to national experts and military staff on secondment to the General Secretariat of the Council and repealing the Decisions of 25 June 1997 and 22 March 1999, Decision 2001/41/EC and Decision 2001/496/CFSP, 2003 m. birželio 17 d., Europos Sąjungos Taryba, Briuselis;
  3. Teisingumo Teismo sprendimas, nustatantis komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomas taisykles (su pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 24 d. Teisingumo Teismo sprendimu), 2003 m. liepos 2 d., Teisingumo Teismas;
  4. Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas, 2007 m. liepos 4 d. Nr. X-1262 (Žin., 2007, NR. 81 3322), Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius;
  5. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 (Žin., 1999, Nr. 66-2130), Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius;
  6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Dėl karjeros valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, atrankos taisyklių patvirtinimo, 2004 m. birželio 2 d. Nr. 678, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Vilnius;
  7. Biekštaitė L, Karjeros posūkis į Europos Sąjungą, Valstybės tarnybos aktualijos, 2008, birželis, Nr. 13, p. 10.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Deleguotieji nacionaliniai ekspertai
2. European Commission Joint Research Centre
3. Valstybės tarnybos departamentas Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
4. Europos personalo atrankos tarnyba Archyvuota kopija 2011-10-27 iš Wayback Machine projekto.