Darbo užmokesčio mokesčiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Darbo užmokesčio mokesčiai – darbdaviams ir darbuotojams taikomi mokesčiai, kurie dažniausiai apskaičiuojami kaip procentas nuo darbuotojų atlyginimų [1]. Darbo užmokesčio mokesčiai paprasti skirstomi į dvi kategorijas: atskaitymai iš darbuotojų darbo užmokesčio ir darbdavio mokami mokesčiai nuo darbuotojų darbo užmokesčio. Pirmojo tipo mokesčiai, kuriuos darbdaviai privalo išskaičiuoti iš darbo užmokesčio, dar žinomi kaip apmokestinimas prie pajamų šaltinio arba (angl. en:Withholding tax) ir einamojo finansavimo sistema (angl. en:Pay-as-you-earn tax, PAYE, pay-as-you-go tax, PAYG), dažnai apima išankstines pajamų mokesčio, socialinio ir kitų rūšių draudimo (pvz., nedarbo ar neįgalumo) įmokas. Antrojo tipo mokesčiai mokami iš darbdavio fondo ir yra tiesiogiai susiję su darbuotojų įdarbinimu. Mokestis gali būti fiksuotas arba proporcingas darbuotojo užmokesčiui. Darbdavio mokamas mokestis paprastai padengia darbdavio įmokas į socialinio draudimo, medicinos draudimo ir kitų rūšių draudimo fondus. Kartais teigiama, jog darbo užmokesčio mokesčio ekonominė našta beveik išimtinai gula ant darbuotojų pečių nepriklausomai nuo to ar mokesčiai atskaitomi iš darbdavio, ar iš darbuotojo, nes pastarieji sumoka savo darbo užmokesčio mokesčio dalį gaudami mažesnį atlyginimą nei gautų įprastai[1][2][3][4]. Kadangi darbo užmokesčio mokesčiai atskaitomi vien tik iš atlyginimo, o ne finansinių ar fizinių investicijų grąžos, tikėtina, jog darbo užmokesčio mokesčiai lemia nepakankamą investavimą į žmogiškąjį kapitalą, pvz., aukštąjį išsilavinimą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 The Knowledge Tax, University of Chicago Law Review 82: 1981, 2015.
  2. Historical Effective Federal Tax Rates: 1979 to 2004, Congressional Budget Office. December 2006, p. 3.
  3. „Kongreso biudžeto biuro (CBO) parengtame galiojančių mokesčių tarifų tyrime daroma prielaida, kad tiesioginių mokesčių, tokių kaip gyventojų pajamų mokestis ir darbuotojų sumokama darbo užmokesčio dalis, mokestinė našta tenka namų ūkiams. CBO, kaip ir daugelis ekonomistų, daro prielaidą, kad darbdavys perkelia savo darbo užmokesčio mokesčių dalį darbuotojams mokėdamas mažesnį atlyginimą, nei mokėtų kitu atveju. Tokiu būdu mokesčiai pridedami prie darbuotojų pajamų ir mokestinė našta tenka darbuotojams.“ http://www.cbo.gov/sites/default/files/EffectiveTaxRates2006.pdf, p.3
  4. Wayback Machine (PDF). 13 July 2010. Archived from the original (PDF) on 13 July 2010. Retrieved 31 March 2018