Darbo teisės
Darbo teisės – subjektinės teisės darbo srityje. Jų atsiradimą, įgyvendinimą bei gynimą Lietuvoje reguliuoja LR darbo kodeksas (VI skyrius „Darbo teisių įgyvendinimas ir gynimas“)[1].
Atsiradimo pagrindai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Darbo teisės ir pareigos gali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti:
- pagal darbo ir kitus įstatymus, darbo sutartis, kolektyvines sutartis bei kitus susitarimus, nors įstatymų ir nenustatytus, bet jiems neprieštaraujančius;
- pagal teismų sprendimus;
- pagal administracinius aktus, sukeliančius darbo teisines pasekmes;
- dėl žalos padarymo;
- dėl teisinių faktų.
Įgyvendinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Draudžiama kliudyti darbuotojams jungtis į profesines sąjungas ir trukdyti jų teisėtai veiklai.
Gynimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Darbo teises saugo įstatymai, išskyrus atvejus, kai jos įgyvendinamos prieštaraujant jų paskirčiai, visuomenės interesams, taikiam darbui, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (LR DK 36 str. 1 d.). Darbo teisių savigyna leidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais.
Įstatymų nustatyta tvarka teismas arba kiti darbo ginčus nagrinėjantys organai darbo teises gina tokiais būdais (LR DK 36 str. 2 d.):
- tas teises pripažindami;
- atkurdami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams;
- įpareigodami atlikti pareigą natūra;
- nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį;
- išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o įstatymų nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius;
- kitais įstatymų nustatytais būdais.
Išimties tvarka tik teismai pagal įstatymus gina darbo teises tokiais būdais:
- pripažindami negaliojančiais įstatymams prieštaraujančius valstybės institucijų ar pareigūnų aktus;
- netaikydami įstatymams prieštaraujančio valstybės institucijos, savivaldybės ar pareigūno akto.
- Darbo teises gina profesinės sąjungos jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Darbo įstatymų specialiai nustatytais atvejais darbo teisės ginamos administracine tvarka.
Asmuo, kurio teisė pažeista, gali reikalauti jam padarytų nuostolių atlyginimo, jeigu darbo įstatymai nenustato kitaip.
Darbo garbė ir verslo reputacija ginamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, išskyrus atvejus, kai darbo arba kiti įstatymai nustato kitą darbo garbės ir verslo reputacijos gynimo tvarką bei būdus.
Atsakomybę už darbo teisių ir pareigų pažeidimą nustato įstatymai, kiti norminiai teisės aktai, kolektyvinės sutartys ir kiti susitarimai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ LR darbo kodeksas (2009-12-21 redakcija)