Dagtis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dagtis (neteiktinas knatas) – žvakėje, lempoje ar spingsulėje esantis siūlas ar juostelė (paprastai – degus), kuris dega, nes dega juo kylantis skystas ar išlydytas kuras. Tokie dagčiai degdami skleidžia šviesą.

Degančių spiritinių lempučių dagčių liepsna naudojama kaitinimui.

Atskira dagčių kategorija yra senovinių dagtinių šaunamųjų ginklų (arkebūzų, muškietų) dagtys ir senovinių patrankų šovimo dagtys.

Žvakių dagtys

Žvakių dagtys paprastai būna žvakės centre. Uždegus dagtį pradžioje dega tik pati dagtis ir ją persunkęs kietas parafinas ar vaškas. Netrukus nuo karščio išsilydo greta esantis žvakės kuras ir susidaręs lydalas dagtimi kyla į degimo zoną ir palaiko degimą. Taip apie vietą, kur dagtis išeina iš degiosios žvakės medžiagos, susidaro išlydytos degiosios medžiagos „balutė“. Degančios ar degusios dagties galiukas būna apanglėjęs. Jei degant dagtis darosi per ilga, liepsna darosi mažiau ryški ir rūksta. Tuomet dagtis trumpinama. Senovėje tam naudodavo specialias žnyples.

• 
  Dar nedegtos žvakės dagtis
• 
  Pinta dagtis, dar nepanaudota žvakių gamyboje
• 
  Žvakės su dagtimi išilginis pjūvis
• 
  Deganti indelinė žvakė. Matyti apanglėjęs dagties galiukas ir apie dagtį išsilydžiusi balutė
• 
  Žnyplės žvakių dagtims trumpinti.

Žvakės paprastai turi vieną dagtį, bet kai kurios storos žvakės gali turėti kelias tolygiai išdėstytas dagtis.

Skysto kuro dagtys

Kita grupė įtaisų su dagtimis yra skystą kurą (aliejų ar kitus riebalus, žibalą, spiritą ir kt.) naudojančios spingsulės, lempos ir lemputės. Jos veikia lygiai taip pat kaip žvakių dagtys, bet jose kuro nereikia išlydyti, nes jis ir taip skystas.

Dalis tokių įtaisų (pvz., žibalinės lempos) turi dagties reguliatorių, kuriuo galima reguliuoti kyšančios dagties dalies ilgį ir taip keisti liepsnos dydį. Ilgesnė kyšanti dalis leidžia vienu metu degti didesniam kuro kiekiui (didesnė ir šviesesnė liepsna), tačiau kai dagtis per ilga, liepsna ima rūkti (susidaro suodžiai), o pats dagties galas nudega.

Ginklų dagtys

Dagtiniuose šautuvuose (arkebūzos) ir pistoletuose dagtis būna įtaisyta specialios svirtelės gale. Pasiruošus šaudyti tokia dagtis būna uždegama, kad rusentų. Šūviui išgauti spaudžiama svirtelė priliečia rusenantį dagties galiuką prie parako lentynėlėje, ir parakas padegamas.

Ankstyvosios patrankos būdavo iššaunamos degančia dagtimi, įtaisyta ant ilgos rankenos, paliečiant padegamąjį parako užtaisą specialioje patrankos vamzdžio drūtgalio angelėje.

• 
  XVI a. vokiškos dagtinės muškietos degimo mechanizmas
• 
  Dagtinis šovimo mechanizmas
• 
  Arkebūza su dagtimi

Kitos padegamosios dagtys

Savotiškas dagtis naudoja cirko ir gatvių artistai, alsuojantys liepsna. T.y., jie išpučia smulkius degalų purslelius, kuriuos padega ranka laikomu padegikliu – strypu, kurio galas apsuktas specialiu audiniu ir atlieka dagties funkciją.

• 
  Alsuotojo liepsna padegikliai su dagtimis
• 
  Alsavimas ugnimi

Nedegamosios dagtys

Inžinerijoje dagtimis vadinami ir degimui neskirtos dagtys – pvz., į tepalo vonią panardintas siauras kaspinėlis, kurio vienas galas nuolat tepa besisukančias mašinos dalis. Tokių tepimo įtaisų veikimas pagrįstas tepalo kilimu dagtimi kaip ir žvakėje, tačiau pakilęs tepalas ne dega, kaip kad žvakėse ir spingsulėse, o sunaudojamas tepimui.