Džiurdževiča Taros tiltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Džiurdževiča Taros tiltas
Montenegro Tara bridge.JPG
Vieta Juodkalnija
Kerta Taros upės kanjonas
Ilgis 350 m
Plotis 7 m
Aukštis 150 m
Pastatytas 1940 m.
Medžiagos gelžbetonis
Konstrukcija arkinis

Džiurdževiča Taros tiltas – betoninis arkinis tiltas per Taros kanjoną Juodkalnijoje, Durmitoro nacionaliniame parke, tarp Budečevicos ir Trešijcos kaimų. Tiltu eina dviejų juostų kelias tarp Žabliako ir Plevlios. Ilgis 350 m, turi 5 arkas. Tiltas siauriausioje vietoje kerta Taros upės kanjoną, maksimalus aukštis virš upės yra 150 m. Pavadintas pagal netoliese šiaurėje esantį Džurdževiča Taros kaimą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tilto statybos darbai pradėti Jugoslavijos karalystėje 1938 m., pagal Miljato S. Trojanovičiaus projektą.[1] Projekto vyr. inžinierius - Isaac Russo. Susisiekimui atidarytas 1940 m. lapkričio mėn. Pastačius tiltą jis buvo vienu didžiausių gelžbetoninių arkinių automobilių transporto tiltų Europoje. Statybų inžinierius – Lazaras Jaukovičius.

Po 1941 m. balandžio mėn. Vokietijos invazijos į Jugoslaviją didžioji dalis Juodkalnijos, įskaitant Taros kanjoną, buvo okupuota Italijos. Kalnuota vietovė buvo palanki partizaninei kovai ir Juodkalnijoje prasidėjo partizaninis karas. 1942 m. ofenzyvos metu Taros tiltas buvo užimtas italų kariuomenės. 1942 m. pavasarį Jugoslavijos partizanams antpuolio metu pavyko iš dalies susprogdinti pagrindinę arką.[2] Jiems padėjo vienas iš tilto statybos inžinierių Lazaro Jaukovičius. Vėliau italams pavyko sučiupti Lazarą Jaukovičių ir jis buvo nužudytas. Šie įvykiai vaizduojami 1969 m. jugoslavų filme "Most".[3] Susprogdinus tiltą buvo nutrauktas vienintelis tinkamas susisiekimo kelias per Taros kanjoną ir taip sustabdytas italų puolimas.

1946 m. tiltas atstatytas.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

350 m ilgio ir 7 metrų pločio arkinis tiltas yra gelžbetonio konstrukcija. Pagrindinė arka yra 116 m pločio, prie kurios prijungtos kairiojoje upės pusėje esančios keturios 47 m pločio arkos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kurtović-Folić, Nađa. (2015). THE CONTRIBUTION OF THE ARCHITECTS TO THE BRIDGE AESTHETICS. (Fig.1)
  2. Unter Edelweiß und Eichenlaub. Die 118. Jägerdivision am Balkan
  3. "Most"