Džekas Skerdikas

Džekas Skerdikas Tikras vardas nežinomas

Džeką Skerdiką vaizduojanti iliustracija 1888 m. spalio 13 dienos laikraštyje „Iliustruotos Londono žinios“
Gimė	nežinoma
Mirė	nežinoma

Žinomas (-a) už	Serijinis žudikas, nužudęs bent penkias moteris Vaitčiapele ir Spitalfilde, Londone, Anglijoje

Džekas Skerdikas (angl. Jack the Ripper) – neišaiškintas serijinis žudikas, 1888 m. liūdnai pagarsėjęs savo brutaliomis žmogžudystėmis varginguose Londono kvartaluose ir Vaitčiapelo (Istendo) apylinkėse. Tiek baudžiamojoje byloje, tiek tuomečiuose žurnalistų straipsniuose maniakas buvo vadinamas Vaitčiapelo žudiku (angl. Whitechapel Murderer^[1]) ir Odine prijuoste (angl. Leather Apron)^[2].

Džekui Skerdikui priskiriami nusikaltimai dažniausiai buvo įvykdyti prieš prostitutes, gyvenančias ir dirbančias Istendo lūšnynuose. Jų gerklės būdavo perrėžiamos prieš pilvinės srities išniekinimą. Kadangi bent trims aukoms buvo išimti vidaus organai, manoma, kad žudikas turėjęs anatominių ar chirurginių žinių. Įtarimai, kad žmogžudystės tarpusavyje susijusios, sustiprėjo 1888 m. rugsėjį ir spalį. Buvo nemažai rašiusių laiškus ir tikinusių, kad jie yra paslaptingasis žudikas. Pavadinimo „Džekas Skerdikas“ kilmė – nenustatyto asmens parašytas laiškas, kurio turinį išplatino žiniasklaida. Plačiai manoma, kad laiškas buvo apgaulė ir galėjo būti sukurptas pačių žurnalistų tam, kad pritrauktų daugiau visuomenės dėmesio ir padidintų laikraščių pardavimus. Manoma, kad nuo 1888 m. rugpjūčio 31 d. iki lapkričio 9 d. įvykdytos penkių moterų žmogžudystės tarpusavyje susijusios (aukos vadinamos „kanoniniu penketu“)^[3]. Neatmetama tikimybė, kad to paties serijinio žudiko aukomis galėjo būti ir kitos moterys, nužudytos iki 1891 m. Žmogžudystės niekada nebuvo išaiškintos, o iš Džeko Skerdiko istorijos kilusios legendos davė pamatą tiek istoriniams tyrinėjimams, tiek naujųjų laikų folklorui ir pseudoistorijai.

Populiariojoje kultūroje

Laišką „Iš pragaro“ (angl. *From Hell*) parašė pats Džekas Skerdikas ir išsiuntė Džordžui Laskui kartu su puse inksto iš vienos iš jo aukų

Tai, kad nebuvo išaiškinta žudiko tapatybė, davė peno rastis įvairioms teorijoms apie Skerdiko tapatybę. Džeko Skerdiko istorija vaizduota grožinėje literatūroje, ypač detektyvinėse knygose, vėliau – kino filmuose. Vienas žymiausių vaidybinių filmų apie serijinį žudiką – 1976 m. šveicarų ir vokiečių pastatytas filmas „Džekas Skerdikas“. 1976 m. Stivenas Kingas parašė romaną „Džekas Skerdikas: Paskutinis sprendimas“, kuriame vystoma konspiracinė teorija, susijusi su Anglijos karališkąja šeima ir masonais. Be to, Arturo Konano Doilio „Šerloko Holmso“ ir Roberto Luiso Stivensono „Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija“ veikėjai įkvėpė naujus romanų rašytojus įtraukti Skerdiko istoriją į šių garsių detektyvų pasaulius.

Šaltiniai

↑ Maknoteno užrašai, cituoti Kuko, 151 psl.; Evans ir Skinner, The Ultimate Jack the Ripper Sourcebook, pp. 584–587 ir Rumbelow, p. 140
↑ Manchester Guardian, 1888 m. rugsėjo 6 d., cituota Begg, Jack the Ripper: The Definitive History, p. 98
↑ Cook, Andrew (2009). Jack the Ripper. Stroud, Gloucestershire: Amberley Publishing, p. 151. ISBN 978-1-84868-327-3

Šis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.
Ši žymė yra bendra, neskirta naudojimui, prašome naudoti konkretesnę žymę.

[1] Maknoteno užrašai, cituoti Kuko, 151 psl.; Evans ir Skinner, The Ultimate Jack the Ripper Sourcebook, pp. 584–587 ir Rumbelow, p. 140

[2] Manchester Guardian, 1888 m. rugsėjo 6 d., cituota Begg, Jack the Ripper: The Definitive History, p. 98

[3] Cook, Andrew (2009). Jack the Ripper. Stroud, Gloucestershire: Amberley Publishing, p. 151. ISBN 978-1-84868-327-3

[1]

[2]

[3]